Šiltuoju metų laiku dažnai žvejai išsitraukia žvejybos reikmenis ir stengiasi sugauti kuo didesnį laimikį, tačiau ne visada jis gaudomas legaliais įrenginiais. Dažniausias iš jų – tinklai. Aplinkosaugininkai primena, kada tinklų naudojimas ir jų laikymas mėgėjiškoje žvejyboje yra aplinkosauginis pažeidimas, o kada ne. Taip pat akcentuoja kokia atsakomybė laukia už nelegalų tinklų naudojimą. 

Aplinkos apsaugos departamentas dažnai sulaukia informacijos dėl neteisėto ne mėgėjų žvejybos įrankių naudojimo. Nors mėgėjų žvejybos įrankiai aiškiai apibrėžti – tai visi žuvims vilioti ir pagauti skirti įrankiai, kurių pagrindinis elementas yra žvejybinis kabliukas arba kabliukai, taip pat bučiukai ar samteliai vėžiams gaudyti, samteliai masalui ar žuvims iš vandens išimti bei povandeninės žūklės įrankiai, tačiau dažnai naudojami ir ne mėgėjų žvejybos įrankiai – tinklai, gaudyklės, ūdos, didesni nei leistina bučiai, elektros žūklės įrankiai.  

Dažniausiai naudojami įvairūs tinkliniai nemėgėjų žvejybos įrankiai – statomieji ar traukiamieji tinklai, ūdos, gaudyklės ir panašūs tinkliniai žvejybos įrankiai yra išvardyti Komisijos reglamente.  

Kada tinklų naudojimas ir jų laikymas yra aplinkosauginis pažeidimas, o kada ne?

Ne mėgėjų žvejybos įrankiais gali naudotis asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka naudoja jį verslinei ar specialiajai žvejybai ar mokslo ir mokymo tikslais bei turintys teisėtai įsigytus ir suženklintus nemėgėjų žvejybos įrankius, kuriuos gali naudoti privačiuose vandens telkiniuose.   Kitu atveju naudojant tinklinius nemėgėjų žvejybos įrankius, t. y. jais žvejojant gresia administracinė atsakomybė – bauda iki 300 eurų, administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas. Taip pat privalu atlyginti žalą, padarytą žuvų ištekliams. 

„Raginame netoleruoti neteisėtos žvejybos ir su ja susijusios veiklos: pamačius nelegaliai statomus žvejybos įrankius ar kitą įtartiną veiklą – pranešti 112“, – teigia Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė.  

Kaip gauti leidimą teisėtai įsigyti tinklinius įrankius naudojamus privačiuose vandens telkiniuose 

Norint gauti leidimą įsigyti ir vėliau galimybę naudotis žvejybiniu tinklu, reikia kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą. Leidimą įsigyti ne mėgėjų žvejybos įrankius gali asmenys, išvardinti Prekybos ne mėgėjų žvejybos įrankiais tvarkos apraše, kuriame nurodyta, kad įsigijimo leidimą turi teisę gauti žemės sklypų, kuriuose yra privatūs asmenims nuosavybės teise priklausantys vandens telkiniai, savininkai. Gavus leidimą, tinklą galima įsigyti tik stacionariose prekybos vietose, fiziniams ir juridiniams asmenims, turintiems Prekybos leidimą, o vėliau su jais nuvykti į Aplinkos apsaugos departamentą ir juos suženklinti pagal patvirtintą tvarką specialiais žymekliais, tvirtinamais prie tinklo. 

Įsigyti visų tipų laikomi ar naudojami ne mėgėjų žvejybos įrankiai turi būti paženklinti pagal aplinkos ministro  nustatytą plombos aprašymo patvirtinimo bei žvejybos įrankių ženklinimo tvarką.  

Atkreipiame dėmesį, kad naudoti pažymėtuosius tinklus galima tik tame vandens telkinyje, kuriame ne mėgėjų žvejybos įrankį naudoti buvo gautas leidimas. Jei žymėtas tinklas yra kitame vandens telkinyje, nei buvo nurodyta leidimo įsigyti metu, nepriklausomai, kad jis yra paženklintas, jis jau tampa neteisėtu ir už jo naudojimą aplinkosaugininkai taikys administracinę atsakomybę, o jei tokiu tinklu bus prigaudyta žuvų, skaičiuosis ir žala, padaryta žuvų ištekliams.  

Atsakomybė

Už neteisėtą ne mėgėjų žvejybos įrankių įsigijimą neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo gresia bauda iki 580 eurų. 

Už prekybą ne mėgėjų žvejybos įrankiais neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo gresia bauda iki 1200 eurų. 

Neteisėtos žvejybos nemėgėjų žvejybos įrankiais žala aplinkai 

Žvejojant nemėgėjų žvejybos įrankiais daroma žala žuvų ištekliams. Ji apskaičiuojama už visą neteisėtos žvejybos metu sugautą laimikį. Kai kurios žuvys (lašiša, lydeka, ungurys, karšis, karpis ir kt.) skaičiuojamos vienetais, kitos (ešerys, kuoja, ir pan.) – skaičiuojama kilogramais. Žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarką galima rasti čia. Žalą padarę asmenys privalo ją atlyginti.  

Tinkliniais nemėgėjų žvejybos įrankiais išgaudomi dideli kiekiai žuvų, sutrikdoma vandens telkinio ekosistema. Priklausomai nuo pastatyto tinklo vietos, gali būti išgaudomos specifinės žuvys, taip sutrikdoma vyraujanti žuvų išteklių pusiausvyra. Būna atvejų, kai ko nors išsigandę ar pamiršę tikslią pastatyto tinklo vietą, asmenys tinklus tiesiog palieka. Tinklų vandenyje dažniausiai nesimato, o į juos būna patekę daugybė žuvų, kurių didžioji dalis neišgyvena. Nustatyti kaltų asmenų dažniausiai tampa neįmanoma, kaip ir išgelbėti žuvų išteklių. 

Neteisėtų nemėgėjų žvejybos įrankių laikymas 

Už neteisėtą žvejybos įrankių laikymą ar gabenimą gresia administracinė atsakomybė, tad įsigijus statinius ir juose radus tinklinių nemėgėjų žvejybos įrankių, reikia nedelsiant pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Jei pas jus aplinkos apsaugos pareigūnai ras tinklų, teks atsakyti administracine tvarka už šių neteisėtų įrankių laikymą ar gabenimą. Taip pat svarbu pažymėti, kad radus tinklinius įrankius vandenyje, draudžiama juos išimti. Asmenys, pastebėję vandens telkinyje nepažymėtus ne mėgėjų žvejybos įrankius, privalo nedelsiant pranešti skubiosios pagalbos tarnybos telefonu 112. Išimdami juos iš vandens telkinių rizikuojate tapti įtariamaisiais dėl galimai neteisėtos žvejybos. Už neteisėtą ne mėgėjų žvejybos įrankių laikymą ir gabenimą atsakomybė numatyta iki 200 eurų su pažeidimo padarymo įrankių konfiskavimu.  

Šiek tiek statistikos  

2021 m. buvo paimti 978 tinkliniai įrankiai, sudarantys apie 50 km. 

2022 m. buvo paimti 1515 tinklinių įrankių – apie 75 km.