Ekspertų įžvalgos apie žvėrių padarytos žalos atlyginimo naujoves

Apie 300 dalyvių ketvirtadienį dalyvavo Aplinkos ministerijos surengtame nuotoliniame seminare apie šiemet įsigaliojusius Medžioklės ir Laukinės gyvūnijos įstatymų pakeitimus, papildančius žemės ūkio šakų, kurioms medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala būtų atlyginama, sąrašą.

Sąrašas papildytas, į jį įtraukiant sumedėjusius sodo augalus ir bitynus, o ūkiniams gyvūnams padaryta žala bus atlyginama ne tik tuomet, kai ją padaro vilkai, bet ir kai tokią žalą padaro rudieji lokiai ar lūšys. Tam tikrais atvejais laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala bus atlyginama tik tuomet, jeigu pasėlių, pievų, sumedėjusių sodo augalų, miško, bitynų savininkai, valdytojai ir naudotojai ar ūkinių gyvūnų savininkai ir laikytojai vykdo šių pasėlių, pievų, sumedėjusių sodo augalų, miško želdinių ir žėlinių, bitynų, ūkinių gyvūnų apsaugojimo nuo laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, nurodytas aplinkos ir žemės ūkio ministrų patvirtintoje žalos apskaičiavimo metodikoje.

Seminaro dalyviai buvo supažindinti su nauja tvarka dėl kreipimosi atlyginti padarytą žalą. Nuo šiol dėl jos reikia kreiptis ne į seniūnijas, o pateikti duomenis per Biologinės įvairovės informacinę sistemą. Šioje sistemoje pasirinkus skiltį „Medžioklė“, galima rasti „Pranešimas apie žalą“ formą, kurią reikia užpildyti, ir pranešimas nukeliaus tinkamam adresatui. Tai supaprastina žalos atlyginimo procedūras.

Aptardamas miškui padarytos žalos apskaičiavimo metodikos pokyčius, Aplinkos ministerijos atstovas Zbignev Glazko paminėjo, kad šiais pakeitimais išspręsta problema dėl faktinės medžiojamų gyvūnų padarytos žalos. Ji yra didesnė negu būdavo apskaičiuojama pagal iki šiol galiojusią metodiką, kadangi nebūdavo atlyginama šių gyvūnų ankstesniais metais padaryta žala, nors ji ir turi įtakos pažeistų medžių ir medynų prieaugiui, kokybei ir sveikatingumui.

Dabar metodikoje numatyta, kad padarytą miškui žalą sudaro ne tik einamaisiais metais, bet ir anksčiau padaryti pažeidimai, jeigu jie užfiksuoti ir įvertinti, bet už juos nebuvo atlyginta.

Stipriai pažeistų ir žuvusių tikslinių rūšių medžių dalis sklype ar jo dalyje nustatoma vertinant medžiojamųjų gyvūnų per metus padarytą žalą, o ankstesnių metų padaryta žala tame pačiame miško plote, už kurią neatlyginta, įskaičiuojama ir atlyginama pagal ne senesnius kaip 5 metų medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos miškui apžiūros aktus.

Numatyta išimtis, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala miškui neskaičiuojama ir neatlyginama, jeigu, komisijai atliekant vertinimą, nustatoma, kad medžiojamieji gyvūnai pažeidė želdinius ir žėlinius nuskabydami ūglius, neapsaugotus apsaugos priemonėmis pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus arba repelentais. Ši išimtis netaikoma,  kai nustatoma, kad arčiau kaip 250 m nuo vertinamo miško žemės taksacinio sklypo ar jo dalies yra arba  medžioklės sezono metu buvo gyvūnų viliojimo vieta, kur kanopiniai žvėrys viliojami natūralios kilmės masalu.

Žemės ūkio ministerijos atstovas Tomas Vaištaras seminare kalbėjo, kad nuo šiol bus mokamos kompensacijos ir už rudųjų lokių padarytą žalą bitynams, ūkininkai galės gauti išmokas ir už lūšių padarytą žalą ūkiniams gyvūnams. Taip pat naujoje tvarkoje patikslinamas kompensacijos apskaičiavimo būdas, kai daugiametes žoles, pievas ir ganyklas žvėrys smarkiai pažeidžia, kad tuos plotus reikia pilnai atsėti.

Asociacijos „Ekosistemų apsaugos centras“ atstovas Petras Adeikis seminaro dalyvius supažindino apie stambiųjų plėšrūnų elgesį ir naminių gyvūnų pjovimo priežastis. Anot jo, stiprios vilkų šeimos sugauna laukinį grobį, tačiau pavieniai vilkai nebesugeba susimedžioti stambaus laukinio grobio, todėl pradeda pjauti naminius gyvulius. Probleminiai vilkai tampa, kuomet medžioklės metu išardoma sveika vilkų šeima, arba tai vieniši, sergantys, nebijantys žmonių ar atsiskyrę nuo šeimos ir ieškantys naujos teritorijos vilkai.