Alkoholinių gėrimų gamybos ir prekybos bendrovė „Panevėžio alus“ Japonijoje ketina atidaryti prekinio ženklo „Dundulis“ alaus daryklą. Taip pat pramoniniu kiekiu į šią Azijos šalį bus pradėti eksportuoti  „Vikedos“ valdomo prekės ženklo „Dadu“ ledai.

„Panevėžio alaus“ direktorius Žilvinas Nemeikšis BNS teigė, jog įmonė bendradarbiauja su Japonijos metalo, nekilnojamojo turto ir maisto produktų prekybos įmone „Tokai Trade“, kuri ir skiria finansavimą daryklos atidarymui šioje šalyje.  

„Esame bendrasavininkai su japonais. Jie įsigijo šiek tiek „Panevėžio alaus“ akcijų ir dabar jau bendrai perkasi daryklas, ir bendrai dar atidarėme įmonę „Dundulis Japan“, – BNS sakė direktorius.

Anot jo, Japonijoje buvo įsigyta jau veikianti darykla, o ją liko tik pritaikyti „Dundulio“ produkcijai.

„(„Tokai Trade“ atstovai – BNS) atvažiavo į Lietuvą, pervažiavo per keletą Lietuvos bravorų ir kontaktas labiausiai užsimezgė su „Dundulio“ alumi, kaip galima dalį gamybos perkelti į Japoniją“, – BNS teigė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas Antanas Venckus.

„Panevėžio alaus“ projektų vadovas ir mažosios bendrijos „Dundulis“ vadovas Simonas Gutautas BNS komentavo, kad „Tokai Trade“ patys ieškojo partnerio, kuris turėtų žinias ir patirtį bei padėtų sukurti alaus prekės ženklą ir gamyklas.

„Jų buvo toks tikslas – pasiimti europietišką brand'ą (prekės ženklą – BNS), kurs daugmaž būtų žinomas, jį atsivesti į Japoniją (...). Japonijoje ir visoje Azijoje dabar aktyvėja kraftinio alaus poreikis“, – teigė jis.

Anot S. Gutauto, iš pradžių Japonijos įmonė ketino įsigyti „Dundulio“ alaus frančizę, tačiau buvo nuspręsta imtis ilgalaikės partnerystės. „Tokai Trade“ tapo lietuviškos bendrovės mažaisiais akcininkais, įsigydami simbolinį kiekį jos akcijų. 

„Tie bravorai nebus tokie dideli, toks ir siekis, kad tai būtų ne masinei gamybai (...), o labiau Japonijos rinkai. Po truputį testuojama ir kitose rinkose. Neatmestina, kad bus eksportuojama kitoms Azijos šalims“, – pridėjo jis.

ŽŪM atstovas A. Venckus teigė, kad Japonijoje gaminamą lietuvišką alų planuojama eksportuoti į Taivaną, Vietnamą ir kitas Azijos rinkas.

Ministerijos ketvirtadienį išplatintame pranešime teigiama, kad tai bus pirmoji tokia, lietuviška darykla Japonijoje, o joje pagamintas alus bus tiekiamas aukštos kategorijos restoranams. Planuojama, kad tokių daryklų visoje Azijoje bus vienuolika.

Registrų centrui pateiktų ataskaitų duomenimis, „Panevėžio alus“ 2022 metais uždirbo 40,9 tūkst. eurų grynojo pelno, kai 2021 metais buvo patyręs 5,2 tūkst. eurų nuostolį. Įmonė užpernai gavo 661,7 tūkst. eurų pajamų – 37 proc. daugiau nei 2021 metais (418,1 tūkst. eurų).

2023 metų finansinių rezultatų įmonė Registrų centrui dar nepateikė.

„Dadu“ ledai į Japoniją bus eksportuojami pramoniniu kiekiu

ŽŪM BNS taip pat patvirtino, kad šiais metais į Japoniją dideliais kiekiais bus pradėti eksportuoti ir „Vikedos“ valdomo prekės ženklo „Dadu“ ledai. Planuojami pradiniai eksporto kiekiai – nuo 10 konteinerių per metus.

Pasak ministerijos atstovo A. Venckaus, į Lietuvą buvo atvykę Japonijos pieno perdirbimo bendrovės „Takanashi milk“ ekspertai, o lietuviškiems ledams buvo pritaikyta kita receptūra, atitinkanti Azijos šalies paklausą. 

„Greičiausiai į Japoniją eksportuojami „Dadu“ ledai turės kitą pavadinimą ir prekinį ženklą (...). Lietuviai pagamins iš lietuviškų ingredientų ledus, kurie atitinka japonų vartotojų skonį“, – sakė jis.

Pasak A. Venckaus, „Dadu“ ledai vežami į Japoniją buvo ir anksčiau, tačiau mažesniais kiekiais ir su lietuvišku prekiniu ženklu.

Su „Vikedos“ įmonės atstovais BNS susisiekti nepavyko.  

Ministerijos pranešime teigiama, kad „Takanashi milk“ į Lietuvą taip pat perkėlė vieną iš savo gaminamų ledų linijų. Be to, pernai pirmą kartą į Japoniją pradėtas eksportuoti ir lietuviškas mineralinis vanduo. 

ŽŪM duomenimis, pernai žemės ūkio ir maisto produktų bendrasis eksportas iš Lietuvos į Japoniją, palyginti su 2022 metais, padidėjo beveik 20 proc. ir siekė 26,8 mln. eurų. Japonija buvo 41 vietoje iš 157 eksporto partnerių.

Registrų centrui pateiktų įmonės ataskaitų duomenimis, „Vikeda“ 2022 metais patyrė 592,6 tūkst. eurų nuostolį, kai 2021 metais uždirbo 862,8 tūkst. eurų grynojo pelno. Įmonė užpernai gavo 19,1 mln. eurų pajamų – 18 proc. daugiau nei 2021 metais (15,7 mln. eurų).

2023 metų finansinių rezultatų įmonė Registrų centrui dar nepateikė.