Klaipėdos uosto krova šiemet augo 16 proc. iki 19 mln. tonų
Per šešis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta beveik 19 mln. tonų krovinių – 16 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
„Sprendimas sunkiais periodais nenuleisti rankų, neįšaldyti svarbių projektų ir investicijų į uosto modernizaciją, žvelgti į priekį duoda naudą. Klaipėdos uoste krova auga ir toliau“, – pranešime sakė uosto vadovas Algis Latakas.
„Pavyksta išlaikyti ir lyderio regione poziciją – užimame beveik 41 proc. viso Baltijos jūros regiono rinkos. Vertinant šio pusmečio tendencijas ir bandant prognozuoti antrąjį pusmetį, turbūt nėra abejonių, kad išliksime tarp uostų, pasiekiančių 1 mln. TEU rodiklį, laukiame grūdų krovos sezono piko ir imamės darbų, kurie ateityje bus tarsi stiprus palankaus vėjo gūsis burlaiviui“, – pridūrė jis.
Anot pranešimo, krovą pirmąjį pusmetį augino krovinių konteineriuose didėjimas, stabilūs ro-ro bei naftos produktų krovinių srautai bei krovos šuoliai suskystintųjų gamtinių dujų, iškasenų ir statybinių medžiagų segmentuose.
Konteineriais gabenamų krovinių kiekis augo 38 proc. iki 6,5 mln. tonų. Per šešis mėnesius perkrauta beveik 700 tūkst. TEU (standartizuotų konteinerių) – 29 proc. daugiau nei prieš metus.
Standartizuotų konteinerių krovos eksportas ir importas pasidalijo atitinkamai 40 ir 41 proc. Perkrovimo (ang. transshipment, okeaninių laivų aptarnavimo bei konteinerių paskirstymo į mažesnius laivus funkcija) dalis šiemet išaugo iki beveik penktadalio viso kiekio. Praėjusių metų pirmąjį pusmetį šis rodiklis siekė 14 proc.
Be to, daugėja Klaipėdos uoste perkraunamų pilnų konteinerių. Dabar jų dalis siekia 64 proc. – 4 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Ryškiausias augimas, siekiantis 48 proc. – iškasenų ir statybinių medžiagų krovinių grupėje. Šiuo metu Klaipėdos uoste jau perkrauta 1 mln. tonų šių krovinių. Tokį augimą lėmė kelių ir geležinkelių statyba. 95 proc. viso šių krovinių kiekio sudaro importas. Dominuojančios kryptys – Skandinavijos šalys (Švedija, Norvegija, Suomija). Iš šių šalių atplaukiantys kroviniai sudaro 35 proc. viso importo, arba 387 tūkst. tonų.
Iškasenos ir statybinės medžiagos Lietuvą jūra pasiekia taip pat ir iš Maroko (17 proc.), Mozambiko (16 proc.) ir kitų.
Palyginti su pernai, 47 proc. išaugo suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krova – perkrauta 1,1 mln. tonų šių krovinių. Praėjusiais metais gegužę laivas-saugykla „Independence“ buvo išplukdytas patikrai sausajame doke, tad mėnesį krova nevyko visiškai, ir tai buvo fiksuota praėjusių metų rezultatuose.
Ro-ro krovinių grupėje augimas siekė 6 proc. iki 3,2 mln. tonų krovinių, o keltais gabenta 169,28 tūkst. transporto priemonių. Naftos produktų krova augo 4 proc. iki 2 mln. tonų.
Pirmąjį metų pusmetį Klaipėdos uoste buvo pastatyti 2 laivai, o suremontuoti – 35.
Pirmąjį pusmetį ketvirtadaliu iki 558 tūkst tonų sumenko metalo laužo krova. Didžiąją dalį – 74 proc. – viso perkrauto metalo laužo kiekio sudarė eksportas. Pagrindinė šių krovinių kryptis – Turkija, kur buvo išgabenta 98 proc. viso eksportuoto kiekio. Neatmetama, kad krovos mažėjimą galėjo lemti padėtis pasaulinėje rinkoje.
Uoste taip pat perkrauta 1,4 mln. tonų grūdų – 14 proc. mažiau nei prieš metus. Uosto teigimu, pagrindinė to priežastis – pasaulinė grūdų paklausa ir pardavimo kainos, kurios šių metų pradžioje buvo sumažėjusios, todėl grūdų augintojai neskubėjo eksportuoti, dalis produkcijos buvo laikoma sandėliuose, tikintis kainų atsigavimo.
Medienos krova mažėjo 11 proc. iki 354 tūkst. tonų. Visa uoste perkrauta mediena buvo skirta eksportui. Didžioji dalis šių krovinių – 86 proc. – išplukdyti į Skandinavijos šalis.
Trąšų uoste perkrauta 4 proc. mažiau – 783 tūkst. tonų. Dėl Rusijai ir Baltarusijai taikomų sankcijų ten pagamintos trąšos per Klaipėdos uostą nėra gabenamos. 65 proc. viso šį pusmetį perkrauto trąšų kiekio sudaro eksportas.
Į Klaipėdos uostą atplaukė 2547 laivai – 3 proc. mažiau. Uosto paslaugomis pasinaudojo 164 tūkst. keleivių – 20 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Bendroji krova visuose Baltijos jūros šalių uostuose per pirmąjį pusmetį pasiekė 46,4 mln. tonų – 5 proc. daugiau.
Regione geriausiai sekėsi Klaipėdos uostui. Tuo metu Ventspilio uosto krova augo 15 proc. iki 4,5 mln. tonų, Talino – 3 proc. iki 6,8 mln. tonų. Rygoje krova krito 9 proc., Liepojoje – 7 proc. Būtingės terminale krova krito 1 proc.
