Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas jau pasiekė šio regiono 4 savivaldybių – Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono bei Šilutės ir Kretingos – kreipimasis.  Savivaldybės sutarė, kad laukti nebegalima: reikalinga kompleksinė valstybės parama dabartinei potvynių infrastruktūrai stiprinti, nes pastaruoju metu potvyniai šiame regione intensyvėja, apima vis naujas teritorijas ir net tampa pragaištingi. Todėl būtina parengti viso regiono potvynių rizikos valdymo studiją, ir tik tada svarstyti priemones, kurios padėtų suvaldyti potvynius, kad jų žala būtų kuo mažesnė.

Pirmą kartą situaciją savivaldybių atstovai aptarė kovo pradžioje. O praėjusį antradienį jau pats Aplinkos ministras Simonas Gentvilas atvažiavo į Klaipėdą, kad išklausytų čia suvažiavusius 4 minėtų savivaldybių atstovus.

Prioritetas – upių vagų valymas

Pirmajame pasitarime Šilutės savivaldybei atstovavęs Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Povilas Budvytis sako, kad visų savivaldybių vadovų nuomonė vieninga: ateityje tokių potvynių, kokius matėme metų pabaigoje, tik daugės. Todėl Aplinkos ministerija, skirstydama potvynių prevencijai skirtas lėšas, turėtų vadovautis naujausiais mokslininkų tyrimais ir duomenimis, jų sumodeliuota galimybių studija dėl tolesnių potvynių padarinių. Ir tai svarbu padaryti kuo greičiau.

Pasak P. Budvyčio, susitikimo metu sutarta, kad pagrindinis prioritetas turėtų būti skiriamas Pamario upių valymui. „Nes dabar Atmatoje, Minijoje, Skirvytėje daugelyje vietų yra net salos susidariusios, o upių vagą daugelyje vietų jau ir perbristi galima. Upių valymas padėtų valdyti potvynius“, – įsitikinęs vedėjas.

Pasak Kaimo reikalų skyriaus vedėjo, mūsų rajonui Potvynių prevencijos programai 2024-2027 m. numatyta 11 milijonų eurų. „Jeigu tokia suma savivaldybei tikrai tektų, potvynių prevencijai jos užtektų. Bet kol kas nei kada tie pinigai mus pasiektų, nei kaip jie būtų skirstomi, nėra numatyta jokių tvarkų“, – sako P. Budvytis.

Susitikime jis iškėlė ir dar vieną klausimą. Pasak P. Budvyčio, šiam kraštui reikėtų bent nedidelio ledlaužio, panašaus į tuos, kokie kažkada laužydavo čionykščių upių ledus. Tačiau tokį pirkinį įsigyti jau tikrai ne atskirų savivaldybių galioje, tai turėtų būti Vyriausybės sprendimas ir pirkinys.

Būtina veikti išvien

„Šiltėjantis klimatas ir didėjanti potvynių grėsmė reikalauja skubaus ir efektyvaus atsako. Svarbu suplanuoti ir įgyvendinti efektyvias potvynių rizikos valdymo priemones, skirtas tiek potvynių prevencijai, tiek reagavimui į juos. Tai apima investicijas į infrastruktūrą, skirtą potvynių prevencijai, taip pat kruopščią potvynių pavojų analizę ir tinkamas reagavimo procedūras. Visi šie veiksmai turi būti suderinti platesniu regioniniu bei nacionaliniu mastu <…>. Tik veikiant išvien galima sušvelninti potvynių poveikį ir apsaugoti gyventojus bei infrastruktūrą nuo šių nelaimių“, – teigiama ir Klaipėdos r. savivaldybės pranešime. Šios mintys atgulė ir rašte ministerijoms.

Pasak pranešimo, šios keturios savivaldybės negali galvoti tik apie savo kiemą. Potvynių valdymo klausimas turi tapti bendra viso Vakarų Lietuvos regiono vizija. Preliminariais skaičiavimais, būtiniausiems darbams vien Klaipėdos rajonui reikėtų beveik 7,3 milijonų eurų, tačiau Nacionaliniame vandenų srities valdymo plane tam skirta tik… 300 tūkst. eurų.

Todėl ir sutarta kreiptis į Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas dėl naujos potvynių valdymo strategijos ir naujo finansavimo, nes esamas planas jau nebeatitinka šiandieninės situacijos.

Balandžio 2-ąją į susitikimą su ministru S. Gentvilu Klaipėdoje važiavo Kaimo reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Alva Olberkienė. Pasak specialistės, ministras pažadėjo, kad visas numatytų potvynių valdymo priemonių paketas bus svarstomas iš naujo. O šilutiškiai įpareigoti dar kartą iki balandžio vidurio pateikti priemones, kurias būtina įgyvendinti Šilutės savivaldybėje.