„Mestilla“ Klaipėdos LEZ baigė statyti naują 70 mln. eurų vertės gamyklą

Klaipėdos rapsų aliejaus ir biodyzelino gamintoja „Mestilla“ Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje baigė statyti aliejinių augalų sėklų perdirbimo ir biodyzelino gamyklą, į kurią investavo 70 mln. eurų.

„Mestillos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Tinginys sako, jog šiuo metu joje vyksta bandymai, o veiklą ji turėtų pradėti pavasarį. „Šiuo metu vykdoma „Mestilla“ plėtra, kuri ateityje lems didesnius perdirbimo pajėgumus ir superkamus rapsų kiekius“, – BNS sakė R. Tinginys. 

„Mestillos“ generalinis direktorius Arūnas Zubas anksčiau sakė, kad gamykla taps viena didžiausių žemės ūkio ir atsinaujinančios energetikos investicijų Lietuvoje.

2024 metų gegužę pradedant statyti gamyklą tuometinis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigė, kad įmonė ne tik padidins perdirbimo pajėgumus, bet ir iš panaudoto aliejaus gamins biodegalus, o tai atitinka naujesnę Europos direktyvą – kad degalai nebūtų gaminami iš maistui skirtų žaliavų.  

Gamyklą pastatė bendrovė „Eika Development“. 2024-aisiais planuota statybas baigti dar 2025 metų rudenį, o jos vertė, kaip tuomet skelbta, bus apie 60 mln. eurų. 

Gamykloje bus perdirbama iki 500 tūkst. tonų rapsų sėklų, gaminama iki 200 tūkst. tonų biodyzelino, 300 tūkst. tonų rapsų baltyminių priedų.

„Mestillos“ apyvarta praėjusiais finansiniais metais siekė 149,2 mln. eurų – 15,7 proc. mažiau nei ankstesniais metais (177 mln. eurų), o jos grynasis pelnas smuko 39,3 proc. iki 10,2 mln. eurų  (16,8 mln. eurų), rodo Registrų centrui pateikta ataskaita.

Bendrovės pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) per finansinius metus, kurie baigėsi  2025 metų birželio pabaigoje, siekė 9,6 mln. eurų ir buvo 2,8 karto mažesnis nei ankstesniais metais (26,7 mln. eurų).

R. Tinginys BNS sako, kad smukusią apyvartą ir pelną lėmė sumažėjusios produkcijos kainos ir bei mažesnės gamybos apimtys.

„Apyvartos sumažėjimą lemia mažesnės produkcijos kainos ir gali lemti mažesnės pagamintos produkcijos apimtys“, – BNS aiškino R. Tinginys.

„(Pelno – BNS) maržos sumažėjimą gali lemti du faktoriai. Nors ir žaliavos (kaina – BNS) mažėja, bet produkcijos (kaina – BNS) galbūt mažėjo stipriau. Bendrą pelningumą gali lemti ir apimčių mažėjimas“, – pridūrė direktoriaus pavaduotojas.  

2024-2025 finansiniais metais „Mestilla“ išmokėjo 11,7 mln. eurų dividendų, o 2023-2024 metais – 12,7 mln. eurų.

Bendrovė aiškinamajame rašte pabrėžia, kad karas Ukrainoje daro didelę įtaką pasaulinėms žemės ūkio produktų kainoms, nes Ukrainos grūdų ir aliejinių produktų eksportas sudaro didelę pasaulinės prekybos dalį. 

„Pastaraisiais metais Ukrainai atnaujinus įprastinius eksporto kanalus ir srautus rinkose sumažėjo nerimas, mažėjo neapibrėžtumas, pasaulinės grūdų ir aliejinių sėklų bei jų produktų kainos. Visa tai taip pat įtakojo ir vidines Europos Sąjungos kainas bei žemės ūkio sektoriaus neapibrėžtumo mažėjimą“, – teigia „Mestilla“.

R. Tinginio teigimu, tai yra tik vienas iš faktorių, kurie daro įtakos grūdų ir aliejinių sėklų kainoms.

„Tai (Ukrainos didesnis eksportas – BNS) yra viena iš priežasčių, kodėl mažėja kainos. (...) Kitos priežastys irgi ne mažiau svarbios – kažkur dėl ekonomikos lėtėjimo suvartojimas pamažėja, kitur dėl labai gerų derlių yra padidėjęs bendrai žemės ūkio kultūrų derlius visame pasaulyje“, – komentavo R. Tinginys.

Anot jo, šie veiksniai turi įtakos ir Lietuvos ūkininkų produkcijos kainoms. Vienas „Mestillos“ vadovų teigė, kad beveik visas žaliavas įmonė perka iš Lietuvos augintojų: „Iki šiol mes visą laiką pirkdavom tiktai lietuvišką (produkciją – BNS), toks nežymus procentas (...) iš kitokių šalių.“ 

Bendrovė per finansinius metus perdirbo 166 tūkst. tonų rapsų sėklų ir iš rapsų aliejaus pagamino 99 tūkst. tonų biodyzelino.

„Mestillą“ tiesiogiai kontroliuoja Danijos įmonė „Akola ApS“ (85 proc. akcijų), o jos galutinis naudos gavėjas yra Darius Zubas (80,7 proc. akcijų).