Gamintojus ir importuotojus bei jų organizacijas numatoma įpareigoti rūpintis ne tik ūkininkų, bet ir pavienių gyventojų naudojamų augalų apsaugos produktų pakuočių sutvarkymu. Pagal siūlomą naują tvarką jų tiekėjai turėtų sudaryti sutartis su pakuočių tvarkymo organizacijomis. 

Aplinkos ministerija siūlo gamintojams ir importuotojams sukurti atskirą tokių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemą. Tai numato jos parengtos Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos. Jas dar turės apsvarstyti Vyriausybė, o paskui priimti Seimas.

Ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Vilma Slavinskienė BNS teigė, kad paprastai tokios pakuotės būna plastikinės,  ūkininkai jas pristato tvarkytojams.  

„Ūkininkai savarankiškai ir dabar surenka tas pakuotes, didesni ūkiai sudaro sutartis su tvarkytojais, bet dabar būtų sudaromos sutartys tarp gamintojų ir importuotojų bei tvarkymo organizacijų“, – tvirtino V. Slavinskienė. 

Tačiau Lietuvos žemės ūkio rūmų vadovas Arūnas Svitojus abejoja, ar visi smulkieji ūkininkai tokias pakuotes tvarko sąžiningai. Pasak jo, tai lengviau daryti stambiems ūkiams, kuriuose susikaupia daugiau pakuočių.  

A. Svitojus pripažįsta, kad šios pakuotės dabar sutvarkomos geriau negu plėvelė, į kurią vyniojami šienainiai ar šienas, todėl jis sutinka, kad nauja tvarka būtų naudinga.

„Ūkininkams palengvintų gyvenimą, nes nereikėtų sukti galvos, kur dėti tuščią ir dar užterštą tarą. Nors yra plastmasių perdirbimo įmonėlės, kurioms labai gerai – nereikia pirkti žaliavos, iš ūkininkų gauna nemokamai plastiko“, – BNS teigė A. Svitojus.   

Tokių pakuočių, kuriose laikomi, pavyzdžiui, pesticidai, atliekų surinkimu galėtų užsiimti bet kuri iš veikiančių gamintojų ir importuotojų organizacijų, turinčių licenciją. Produktų pardavėjai turėtų nemokamai priimti iš klientų tuščias pakuotes, jos, be kita ko, turėtų būti išskalautos. 

Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausioji patarėja Neringa Paškauskaitė, be kita ko, BNS nurodė, kad jei gamintojai ir importuotojai, jų organizacijos nuspręstų diegti atskirą sistemą, turėtų susitarti su pardavėjais, kad šie priims iš visų vartotojų pakuotes ir jas perduos atliekų tvarkytojui. 

„Terminas vartotojai (fiziniai asmenys) turėtų apimti tiek paprastus gyventojus, tiek fizinius asmenis, besiverčiančius žemės ūkio veikla ir kurių ūkis registruotas Ūkininkų ūkių registre“, – BNS teigė ji.  

Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvos rinkai augalų apsaugos produktus tiekia 6-7 įmonės, o leidimus prekiauti turi apie 600 pardavėjų.

Vadovaujantis kitų šalių patirtimi, surinkimo sistemoje būtų galima surinkti nuo 66 iki 95 proc. tokių pakuočių.

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos „CropLife Lietuva“ duomenimis, šių atliekų kiekis visame pakuočių atliekų sraute sudaro apie 1 proc. Asociacijos duomenimis, ūkininkams tinkamai sutvarkius šias pakuotes, būtų galima surinkti apie 300 tonų tinkamų perdirbti aukšto tankumo polietileno (HDPE) pakuočių atliekų. 

Perdirbus šias pakuočių atliekas jas būtų galima naudoti kaip žaliavą gaminant kitus gaminius, pavyzdžiui, laidų išorinį apsauginį sluoksnį, požeminius interneto kabelius, plastikines tūtas, ant kurių vyniojama agroplėvelė, plastikinius kelių atitvarus ir panašius gaminius, išskyrus žaislus, baldus, farmacijos, veterinarijos, augintinių priežiūrai skirtus produktus, taip pat produktus, kurie skirti liestis su maistu, gėrimais.