„Ekoagros“ užsakymu buvo atliktas šalies gyventojų nuomonės apie ekologiškus produktus tyrimas.

„Toks tyrimas buvo atliktas ir prieš ketverius metus 2020-aisiais, tad dalis apklausos ataskaitoje pateikiamų duomenų yra lyginamieji. Taip pat šiemet buvo įtraukta naujų klausimų – pavyzdžiui, apie vaikų maitinimo ekologiškais produktais darželiuose ir mokyklose svarbą, kas įsibėgėjant ekologiško viešojo maitinimo sertifikavimui tampa ypač aktualu, – sako „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė. – Reikia pastebėti, kad dauguma rodiklių per tuos ketverius metus nepakito ir išliko panašūs. Galima ir pasidžiaugti, kad daugiau žmonių žino, kad ekologiški – tai sertifikuoti ir atpažįstami pagal specialų ženklinimą produktai. Taip pat gyventojai ėmė labiau pasitikėti oficialių institucijų teikiama informacija. O apibendrinant trumpai galima pasakyti: norint, kad ekologiškų produktų vartojimas įsibėgėtų ir taptų masinis, reikalingas paklausos ir pasiūlos rinkoje balansas. Ir, be abejo, nuolatinis visuomenės švietimas, į kurį įsitrauktų visos suinteresuotosios šalys ir visi maisto sistemos dalyviai.“

Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija gegužės mėnesį apklausė 1014 respondentų iš visos Lietuvos – nuo 18 iki 75 metų amžiaus, skirtingų socialinių-demografinių charakteristikų: išsimokslinimo, užsiėmimo, šeiminės padėties, pajamų. Tyrimas atskleidė jų turimas žinias apie ekologiškus produktus, požiūrį, pasitikėjimą, pirkimo įpročius.

Trečdalis šalies gyventojų (32 proc.) maisto produktų etiketes skaito didžiausioje dalyje savo apsipirkimų, visada tai daro 11 proc., 37 proc. – kartais (kai perka naują produktą) (44 proc.), o 10 proc. – kai kyla įtarimų dėl produkto sudėties.

Geriausiai žinomi faktai apie ekologiškus produktus: jie turi atitikti tam tikrus reikalavimus, gamyba tikrinama, o produktai sertifikuojami (56 proc.; padidėjo nuo 46 proc. 2020 m.), produktai neužteršti sintetinėmis cheminėmis medžiagomis (47 proc.), atpažįstami pagal specialų ženklinimą (47 proc.; padidėjo nuo 39 proc.), be genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) (45 proc.; sumažėjo nuo 50 proc.), jie yra be sintetinių maisto priedų (45 proc.).

Europos Sąjungos (ES) ekologinės gamybos logotipas yra labiau žinomas nei Lietuvoje pagamintų ekologiškų produktų ženklas – juos žino atitinkamai 71 proc. ir 66 proc. (pastarojo sumažėjo nuo 69 proc. 2020-aisiais) respondentų.

Gyventojai linkę pasitikėti abiem ženklais – ES ekologinės gamybos ženklo bei Lietuvoje pagamintų ekologiškų produktų ženklo pasitikėjimo vertinimo vidurkiai siekia po 7,2 iš 10, kur 10 – puikiai.

Kartą per savaitę ar dažniau ekologiškus produktus perka 12 proc. respondentų, trečdalis (33 proc.) juos perka kartą ar kelis kartus per mėnesį, 23 proc. – kartą ar kelis kartus per metus. Pagrindinė priežastis, sulaikanti nuo ekologiškų produktų pirkimo – aukšta tokių gaminių kaina (66 proc.). Tačiau beveik pusė (47 proc.) apklaustųjų, turėdami galimybę rinktis tarp įprastinės gamybos ar ekologiško produkto, rinktųsi ekologišką, jei tokių yra ir jei kaina panaši kaip įprastinio. Trečdaliui (33 proc.) vis dėlto svarbiausia kaina, todėl rinktųsi pagal ją.

43 proc. respondentų ekologiško maisto pasiūla maitinimo įstaigoje turėtų teigiamos įtakos – rinktųsi tokią vietą, jei kiti kriterijai pasirodytų lygūs. Penktadaliui (19 proc.) tai turėtų nedidelę teigiamą įtaką – tai būtų vienas iš kriterijų renkantis vietą pavalgyti.

28 proc. gyventojų yra svarbu, kad vaikai darželyje, mokykloje būtų maitinami ekologišku maistu. 35 proc. tai svarbu iš dalies.

Kai reikia daugiau informacijos apie ekologiškus produktus, dažniausiai pasitikima oficialia informacija, teikiama atsakingų institucijų (41 proc.; padidėjo nuo 37 proc. praėjusio tyrimo metu), specialistų rekomendacijomis (38 proc.) bei artimųjų, draugų ir pažįstamų rekomendacijomis (32 proc.).

Šiais metais atliekant tyrimą buvo įtraukta papildomų klausimų apie kitą produktų grupę, kurią sertifikuoja „Ekoagros“. Tai produktai, gaminami pagal nacionalinės maisto kokybės sistemos reikalavimus, vadinamieji nacionalinės kokybės produktai. Jų jokiu būdu negalima painioti su ekologiškais, kuriems taikomi ypač griežti gamybos reikalavimai, vienodi visoje ES, ir kurie išsiskiria ypatinga kokybe ir saugumu.

Tačiau ir nacionalinės kokybės produktai, gaminami Lietuvoje, dėl ypatingų gamybos būdų (pavyzdžiui, gamybos procese ribojami mineralinių trąšų kiekiai, naudojant augalų apsaugos produktus taikoma ilgesnė išlauka iki derliaus nuėmimo ir pan.) pranoksta atitinkamus įprastinės gamybos produktus.

Taigi, pagal tyrimo rezultatus, 29 proc. gyventojų žino „Kokybė“ prekės ženklą, žymintį produktus, gaminamus pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą: 3 proc. žino šį ženklą ir reguliariai perka juo pažymėtus produktus, 15 proc. žino šį ženklą ir kartais perka arba yra pirkę juo pažymėtus produktus, o 11 proc. žino šį ženklą, tačiau nėra pirkę juo pažymėtų produktų.

Trečdalis (34 proc.) apklaustųjų žino prekės ženklą „Nacionalinė kokybė Lietuva“, žymintį produktus, gaminamus pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą: 3 proc. žino šį ženklą ir reguliariai perka juo pažymėtus produktus, 16 proc. žino šį ženklą ir kartais perka arba yra pirkę juo pažymėtus produktus, o 15 proc. žino šį ženklą, tačiau nėra pirkę juo pažymėtų produktų.