Nepaisant to, kad Kėdainiai laikomi žemės ūkio kraštu, rajono taryboje tiesiogiai ūkininkus liečiantys klausimai svarstomi ne taip jau dažnai. Paprastai jie susiję su mokesčiais – jų dydžiu arba atleidimu nuo jų. Vis dėlto bent kiek akyliau sekant rajono politikų pasisakymus galima gana dažnai išgirsti, kad ūkininkai žvyravimo programą meta kaip argumentą, kodėl reikėtų labiau paisyti jų nuomonės. Bet kai buvo pasiūlyta žvyravimo programą pakeisti, kad joje nebeliktų savanorystės, kuria paskui būtų galima manipuliuoti, sulaukta didelio pasipriešinimo.

Pasiūlė pirkti ne tik žvyrą, bet ir žvyravimo paslaugą

Štai 2023 metais Kėdainių rajono savivaldybė pirko žvyro už 229 tūkst. eurų, šiemet – už 230 tūkst. eurų. Tačiau savivaldybė perka tik žvyrą, o jis dar turi būti paimamas, išvežiojamas, išbarstomas, žvyrkeliai nugreideriuojami. Tą daro krašto ūkininkai. Nemokamai. Ir, be abejo – tai yra didelis darbas, tad kodėl gi jiems to nepriminus valdžiai, kai pastaroji nori priimti kokį nepalankų jiems sprendimą?

Politikas teiravosi, ar buvo galvojama ir apie kitokį variantą – ne tik žvyrą, bet ir žvyravimo paslaugą pirkti.

Dėkojo, kad ūkininkai aukoja savo laiką ir techniką

Meras Valentinas Tamulis dėl tokios tvarkos jokios problemos neįžvelgė.

„Žvyravimo programa tenkina pačius ūkininkus, manau, ir seniūnus. Galima padėkoti ūkininkams, kad draugiškai viskas sutariama ir ūkininkams nuoširdus dėkui, kad jie savo techniką ir laiką aukodami tai daro. Mūsų tikslas buvo toks, kad skyrus tas lėšas, seniūnijos įsigytų žvyrą, o paslaugos teikimas, žvyro atvežimas, profiliavimas, greideriavimas būtų su ūkininkų pagalba“, – sakė jis.

Vienoje koalicijoje su meru dirbanti ūkininkė Erlenda Turskienė taip pat sakė, kad ūkininkams žvyrą barstyti už dyką yra visiškai normalu ir gerai.

Tiesa, paaiškėjo, kad už šį darbą ūkininkai dar ir vieni kitiems sumoka. Tai, atrodo, ne tik kad ne nemokamai tie ūkininkai dirba, bet vieni kitiems dar ir susimokėti turi.

„Esame labai patenkinti programa, kadangi padaroma daug daugiau darbų, nei kažkas pirktų rangovą, tada būtų daug mažiau kilometrų padaroma. Ūkininkai yra įsigiję savo greiderius, vieni kitiems sumokame už paslaugą, jei reikia, manau, programa gera“, – sakė ji.

Ir toliau renkasi krauti darbus ant ūkininkų pečių

Taigi, jei jau viskas su ta žvyro programa gerai, kodėl gi iš krašto politikoje dirbančių ūkininkų, vos įsiplieskus ginčui, taip dažnai girdime apie tą žvyravimo programą? Apie tai kalba pasisuka kone kaskart, kai svarstomi kokie nors ne itin ūkininkams palankūs klausimai – tarkime, koks mokesčio kėlimas. Argumentas „mes juk dalyvaujame žvyravimo programoje“ neretai tampa lemiamu.

Tiesa, žvyravimas, kaip argumentas likti skoloje ūkininkams, naudojamas tik kilus kokiam nesutarimui. Tačiau, atrodo, kad šiaip jau ūkininkai džiaugiasi, jog Kėdainiuose kelių žvyravimo programa yra kitokia nei kitose savivaldybėse ir, pasirodo, jokios nuoskaudos dėl to nejaučia.

Kai kitos savivaldybės perka žvyravimo paslaugą, į kurią įeina ir žvyro pirkimas, ir jo naudojimo keliams tvarkyti darbai, Kėdainiai perka tik žvyrą.

Tada prašo, kad vietos ūkininkai nemokamai tą žvyrą paimtų ir savo technika barstytų, profiliuotų, greideriuotų.

Tad nenuostabu, kad tokį darbą darydami ūkininkai iš tiesų tuo gali pamojuoti valdininkams bet kada, kai tik šie užsimano priimti jiems nepalankų sprendimą – juk jie praktiškai savanoriškai įsipareigoja dirbti nemokamai.