Žemės ūkio rūmų istorija: valstybės ir ūkininkų bendrystės pamatas

2026-ieji Lietuvos žemės ūkio rūmų bendruomenei ne eiliniai kalendoriniai metai. Tai metai, kai Žemės ūkio rūmai mini įkūrimo 100 – metį ir atkūrimo 35 – metį. Metai, kurie ne tik įprasmina nueitą kelią, bet ir kviečia visus iš naujo pažvelgti į tai, kas sudaro kaimo ir žemės ūkio stiprybę – žmones.

  Iki XX amžiaus vidurio Lietuva buvo žemdirbiškas kraštas. Žemės ūkis sudarė šalies ekonomikos pagrindą ir buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis daugumai gyventojų – 1930 m. net 76,7 procento Lietuvos gyventojų vertėsi žemės ūkiu. Todėl natūralu, kad prieš šimtmetį įsteigti Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai tapo svarbia jungtimi tarp valstybės ir gausiausio visuomenės sluoksnio – ūkininkų.

Teisiniai pamatai ir veiklos pradžia

1925 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Žemės ūkio rūmų įstatymą, kuriame buvo aiškiai apibrėžta Rūmų paskirtis: „Žemės ūkio rūmai yra visuomenės įstaiga žemės ūkio kultūrai kelti ir profesiniams ūkininkų reikalams atstovauti.“

      
1926 metais oficialiai pradėta Žemės ūkio rūmų veikla. Tuo metu organizacija įsikūrė Žemės ūkio ministerijos pastate Kęstučio gatvėje Kaune.

ŽŪR nariai buvo renkami iš visuomeninių organizacijų, dirbusių žemės ūkio kultūros kėlimo srityje, taip pat iš organizacijų ar atskirų įmonių, veikusių žemės ūkio prekybos ir pramonės srityse. Aukščiausia valdymo institucija buvo suvažiavimas (visumos susirinkimas), o laikotarpiu tarp suvažiavimų visus reikalus tvarkė valdyba.

1926 m. gegužės 27-oji laikoma oficialia Žemės ūkio rūmų įkūrimo data. Tų pačių metų rugsėjį pirmuoju ŽŪR valdybos pirmininku išrinktas agronomas ir ekonomistas Jonas Pranas Aleksa.

Valdymas ir administracinė raida

1926–1942 m. Žemės ūkio rūmų valdybos pirmininkais dirbo:

• Jonas Pranas Aleksa (1926-09-23–1927-11-10) 
• Juozas Tonkūnas (1928-03-06–1928-11-02)    
• Petras Variakojis (1928-11-02–1929-03-21)       
• Antanas Jučas (1929-03-21–1930-03-29)     
• Vladas Kurkauskas (1930-03-29–1931-03-28     
• Vladas Kraučiūnas (1931-03-28–1932-04-16.  ir 1932-07-16–1933-04-03)   ir 1933-04-03–1936-04-07)     
• Vincas Vilkaitis (1936-04-07–1938-05-07)         
• Jonas Fledžinskis (1938-05-07–1940-08-31 ir 1941-07-07–1942-07-24).

1936 m. pakeitus Žemės ūkio rūmų įstatymą, buvo sustiprintas direktoriaus vaidmuo – jam perduota dalis administracinių funkcijų, anksčiau priklausiusių valdybai. Pirmuoju ŽŪR direktoriumi tapo agronomas J. Tallat-Kelpša.

Auganti struktūra ir platus veiklos laukas

ŽŪR organizacinė struktūra nuosekliai plėtėsi. 1927 m. įsteigti Agronominės propagandos (vėliau – Agronomijos), Gyvulininkystės ir Smulkių ūkio šakų skyriai, veikė Spaudos ir propagandos skyrius. 1929 m. pradėjo veikti Statybos skyrius, padėjęs ūkininkams statyti gyvenamuosius ir ūkinius pastatus bei rūpinęsis pačių ŽŪR pastatų projektavimu ir statyba.

Nuo 1925 m. ŽŪR vykdė nusausintų pelkių ir įmirkusių žemių kultūrinimo darbus. 1937 m. iš Agronomijos skyriaus buvo atskirtas Pievų ir ganyklų kultūrinimo skyrius, vėliau pavadintas Žalienų skyriumi. 1931 m. įsteigtas Namų pramonės skyrius, rūpinęsis tradicinių kaimo amatų plėtra, o 1937 m. – Namų ūkio skyrius, skirtas kaimo moterų švietimui. Taip pat veikė Bendrųjų reikalų skyrius ir buhalterija.

Nuo 1927 m. visi apskričių ir rajonų agronomai buvo pavaldūs ŽŪR. 1939–1940 m. Kaune dirbo 98 darbuotojai, o rajonuose – 340.

Švietimas – svarbiausia veiklos kryptis

Didžiausią ŽŪR veiklos dalį sudarė ūkininkų ir kaimo jaunimo profesinis švietimas. 1928–1933 m. Rūmai administravo pridėtines žemės ūkio klases, kurias per penkerius metus baigė 8705 klausytojai. Taip pat veikė Žiemos žemės ūkio mokyklos – 1938 m. jų buvo 14, o iki 1942 m. jas baigė 4606 mokiniai.

1928–1940 m. visoje Lietuvoje buvo surengti 10 253 įvairūs žemės ir namų ūkio kursai – nuo audimo ir keramikos iki kailininkystės ir veltinių vėlimo. 1929 m. pradėti steigti jaunųjų ūkininkų rateliai, kuriuose buvo derinama gamybinė, kultūrinė ir visuomeninė veikla.

    

Tyrimai, parodos ir leidyba

1927 m. prie ŽŪR įsteigta Lietuvos žemės ūkio tyrimo įstaiga, veikusi iki 1938 m., bei Centralinis žemės ūkio sąskaitybos biuras. Nuo 1928 m. ŽŪR organizavo Žemės ūkio ir pramonės parodas – 1928, 1930, 1935 ir 1936 metais Kaune.

Rūmai aktyviai vykdė leidybinę veiklą: leido laikraštį „Ūkininko patarėjas“, žurnalus „Žemės ūkis“ ir „Naujoji sodyba“, publikavo penkių tomų veikalą „Žemės ūkio vadovas“, rengė „Žemės ūkio kalendorių“.

Modernizavimas, kooperacija ir pastato statyba

ŽŪR skatino žemės ūkio modernizavimą – steigė žemės ūkio technikos naudojimo ratelius, traktorių punktus, rėmė sėklų, žemės dirbimo ir sėjimo technikos įsigijimą. Buvo remiama sodininkystė, gyvulininkystė, paukštininkystė ir veislininkystė. 1939 m. ŽŪR prižiūrimi veikė šimtai kergimo punktų.

    

1930 m. Statybos skyriaus vedėjas Karolis Reisonas parengė Žemės ūkio rūmų pastato projektą. Tais pačiais metais rangovai Dovydas ir Gedalis Ilgovskiai, laimėję statybos konkursą, pradėjo darbus K. Donelaičio ir Parodos gatvių sankirtoje. 1931 m. rugsėjo 1 d. į dar galutinai neįrengtą pastatą įsikėlė visi ŽŪR padaliniai ir įstaigos.

Okupacijos ir veiklos nutraukimas

1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, rugpjūtį buvo sudaryta ŽŪR likvidacinė komisija, o Rūmų funkcijas perėmė Žemės ūkio liaudies komisariatas. 1941 m. vasarą, prasidėjus hitlerinei Vokietijos okupacijai, ŽŪR buvo laikinai atkurti, tačiau dėl bandymų ginti ūkininkų interesus jų veikla netrukus tapo nepriimtina okupacinei valdžiai. 1942 m. Žemės ūkio rūmai buvo galutinai likviduoti.

Ši istorija liudija, kad Žemės ūkio rūmai buvo ne tik institucija, bet ir plataus masto modernios, švietimu ir bendryste grįstos kaimo Lietuvos kūrimo projektas.