Šios savaitės pradžioje Rusija buvo pripažinta negalinti įvykdyti savo įsiskolinimo įsipareigojimų užsienyje, todėl šalis oficialiai įžengė į defolto teritoriją. Tačiau ekonomistai nemano, kad defoltas turės labai didelių pasekmių šiai šaliai, nes jai didesnį poveikį ekonomiškai darė sankcijos, o užsienio partneriai Rusija nepasitikėjo dar prieš defoltą dėl paskelbto karo ir dėl to, kad ji tapo neprognozuojama šalimi.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tvirtina, kad paskelbtas defoltas Rusijai yra techninio pobūdžio ir labiau dėl sankcijų poveikio ir mažiau susijęs su blogėjančia ekonomine šalies situacija.

„Kalbant apie pačias pasekmes Rusijai, manyčiau, kad gerokai didesnių pasekmių turi paskelbtos ekonominės sankcijos ir tie šeši sankcijų paketai, kurie buvo anksčiau paskelbti, bet ne pats dabartinis defoltas. Iš esmės, sakykime, iš dalies dabartinis defoltas yra labiau techninio pobūdžio, kadangi dėl tų pačių įvestų ekonominių sankcijų Rusija techniškai negali atsiskaityti su kai kuriais kreditoriais ir investuotojais į obligacijas“, – Eltai teigė A. Izgorodinas.

Jam pritarti buvo linkusi ir bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, kuri aiškino, kad Rusijai didžiausią įtaką ekonomikos dalyvavimui finansų sistemoje padarė pats karo prieš Ukrainą paskelbimas.

„Šiaip reikia, matyt, suprasti, kad čia daugiau techninis tas defoltas, ir Rusija, kaip rinkos dalyvė, kaip tam tikrus skolinimosi standartus bandanti atitikti ekonomika, finansų sistemoje nustojo egzistuoti tuo metu, kai paskelbė karą Ukrainai ir atitinkamai susilaukė labai stipraus sankcijų atsako“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

„Iš tikrųjų šiuo atveju tas techninis negebėjimas vykdyti įsipareigojimų buvo tik toks techninis parodymas, kad tai įvyko“, – pridūrė ji.

Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas dr. Raimundas Dužinskas aiškino, kad po defolto paskelbimo Rusijos finansinių reitingų vertinimai turėtų kristi į neįsivaizduojamas žemumas bei nebeturėtų likti norinčių jai skolinti pinigų. Pasak jo, ekonominėmis priemonėmis bandoma paveikti Rusijos ketinimus ir elgseną.

„Rusijai gali tekti virti savo sultyse, būti uždarai, autarkinei ekonomikai, gyvenančiai tik iš savo resursų. Beje, poveikis bus ir tiems resursams, tačiau Vakarų analitikai jau dabar samprotauja apie tai, kad žmogiškųjų išteklių Rusijoje kokybė ženkliai smuks dėl to, kad Rusijos jaunimas nebevažiuos po likusį pasaulį, nebebendraus, jau nebendrauja tiek su savo užsienio kolegomis, ekonomistais ir kitais žmonėmis. Pasekmės turėtų būti gana ženklios Rusijos ekonomikai“, – tvirtino R. Dužinskas.

Didesnių pasekmių Rusijai turi sankcijos, negu defolto paskelbimas

A. Izgorodinas aiškina, kad ekonominės sankcijos turi didesnį poveikį negu defolto paskelbimas. Anot jo, vienas iš rodiklių, puikiai atspindinčių ekonominių sankcijų poveikį Rusijai, yra tai, kad gegužės mėnesį naujų automobilių registracijos apimtys Rusijoje nukrito daugiau negu 70 procentų per metus.

„Ekonominė situacija akivaizdžiai blogėja ir blogiausia dar yra ateityje. Ekonominių sankcijų poveikis užtrunka, nuo gruodžio mėnesio Europos Sąjunga pradės labai stipriai riboti rusiškos naftos importą, tai manau, kad būtent ekonominės sankcijos Rusijai turi didesnį poveikį negu techninio defolto“, – tikino ekonomistas.

Jis teigia, kad investuotojai jau nuo vasario 24 d. labai vengia investicijų į Rusijos ekonomiką dėl to, kad Rusija parodė, jog yra nestabili ir neprognozuojama partnerė, tad investicijos į Rusijos vertybinius popierius, taip pat ir į jos obligacijas, yra labai sumažėjusios.

„Manyčiau, kad defolto paskelbimas yra tiesiog papildomas argumentas investuotojams neinvestuoti į Rusiją, nes šalis neatsiskaito su investuotojais, bet didžiausia žala, kalbant apie valstybės reputaciją, buvo padaryta ne kai Rusija techniškai patyrė defoltą, bet tada, kai pradėjo karą prieš Ukrainą, kadangi investuotojai tiesiog nusisuko nuo Rusijos“, – sakė A. Izgorodinas.

Ekonomistė I. Genytė-Pikčienė taip pat tvirtino, kad Rusijos atliekami veiksmai, tiek politiniai, tiek ekonominiai, tiek kariniai, atgraso investuotojus finansų rinkose nuo noro turėti bet kokių kontaktų su šia šalimi.

„Iš tikrųjų sankcijos vaidina didelį vaidmenį ir apskritai karo paskelbimas, neprognozuojamumas, pačios Rusijos reakcija į sankcijas, bet kokių rinkos dėsnių panaikinimas ir kapitalo kontrolė, daugybė tų veiksmų, kurių ėmėsi Rusija bandydama išnaviguoti šiuo laikotarpiu, tik didina jos vyriausybės riziką“, – teigė ji.

Nors Argentinai tokioje situacijoje pagelbėdavo TVF, Rusija jo pagalbos nesulauks

MRU ekonomistas R. Dužinskas tuo tarpu atkreipė dėmesį į istorijoje buvusį Argentinos atvejį, kuomet ji susidurdavo su panašiomis ekonominėmis problemomis, kokias dabar turi Rusija. Pasak jo, Argentinai tuo metu galėdavo padėti tik Tarptautinis valiutos fondas (TVF), tačiau Rusija jo pagalbos nesulauks.

„Kai Argentina turėdavo tokio pobūdžio problemų, tai niekas jai neskolindavo, arba ateidavo į pagalbą Tarptautinis valiutos fondas su savo drakoniškomis skolinimosi sąlygomis. Bet į Rusiją neateis vien dėl to, kad ji dabar yra agresorė ir kaimyninės valstybės okupantė“, – tikino docentas.