Ar atsikėlėte 6 val.? Ar įkvėpėte gaivios vėsos ir išvėdinote plaučius nuo nakties tamsumų, nuo dienos kepinių? O gal dar ir pratampėte kokį vieną sąnarį, džiaugsmingai šūktelėjot ankstyvam kėkštui - švelniau, garbusis, nerėk visa gerkle! Ir ar pastebėjot, kaip vis arčiau namų spiečiasi caksinčios zylės, o kregždžių molinės kišenės jau tuščios?

Taip, vakar buvo svarbi diena. Išskrido gandrai (pagaliau ramybė žalčiams ir kitiems bėginėtojams), paminėtas šv. Baltramiejus, vienas iš  dvylikos apaštalų, kuris, manoma, taip pat buvęs Kristaus prisikėlimo liudininkas.  Regis, už gerosios naujienos skelbimą vaikštinėjant po Armėniją jam pagonys nudyrė odą gyvam (čia faktelis tiems, kurie teigia, kad tokiais reikaliukais užsiiminėjo tik krikščionys).

Taigi, vienas etapas baigėsi. Laukai nukulti, paukščiai emigruoja už jūrų marių, medžių lapija blėsta, giesmininkų balsus nustelbia pievose šokinėjantys čirpintojai, namuose dažniau kvepia obuoliais. 

Bet prasideda kitas metas. Ramus, gilus, užkabinantis mūsų pajautas lyg pjautuvas, verčiantis apmąstyti prasmes ir gyvenimo laikinumą. Dažniausiai jis labai patinka kūrėjams, iš žiogų virstantiems skruzdėlėmis. Ar rašote? Tapote? Medituojate FB? Darykite viską. Kūrybos metas paliečia kiekvieną.

Jau nebereikia taškyti sau smegenų parakiniais šautuvais. Nes tas naujas pasaulis, tie naujieji laikai - tik mūsų asmeniniame kosmose. Tegu jis bus šviesus, harmoningas, šiltas ir jaukus kaip bičių avilys. Ir viskas bus gerai. Bičių duonelės mūsų aruodams.

Eriką Drungytę galite sekti "Facebook" tinkle