Afrikinis kiaulių maras (AKM) - mirtina hemoraginė virusinė kiaulinių šeimos gyvūnų liga, kuria serga bet kokio amžiaus ir lyties naminės kiaulės ir šernai. Liga sukelia didelius ekonominius nuostolius, kelia grėsmę maisto saugai ir prekybai, įtakoja tvarios kiaulininkystės pramonės veiklą. Mokslininkams vis dar nepavyksta sukurti vakcinos ar vaistų nuo šios kiaulėms ir šernams mirtinos ligos, nepaisant to, kad bandymai tęsiasi keletą dešimtmečių.

Nuo AKM atsiradimo Gruzijoje 2007 m. liga išplito daugelyje šalių, o 2014 m. sausio 24 d. pirmą kartą ES istorijoje apie protrūkius šernuose pranešė Lietuva – pirmoji ES valstybė, kurioje nustatytas II genotipo AKM virusas. Tais pačiais metais apie protrūkius pranešė Lenkija, Latvija bei Estija. AKM 2018 m. nustatyta Rytų Azijoje, kurioje yra daugiau kaip 60 proc. visų pasaulyje auginamų naminių kiaulių.

AKM II genotipo plitimas Eurazijos šernų populiacijoje neturėjo precedentų. Per keletą dešimtmečių Rytų ir Vidurio Europoje ženkliai išaugęs šernų tankumas tapo pagrindine aplinka, kurioje virusas galėjo išplėsti savo paplitimą. Klimato pokyčiai ir intensyvus grūdinių kultūrų auginimas ženkliai įtakojo šernų populiacijų tankį ir paplitimą. Įkurtos dirbtinės šėrimo žiemą vietos užkirto kelią kadaise būdingoms šernų populiacijų demografinėms krizėms, kildavusioms dėl menko pašaro prieinamumo, o tai įtakojo aukštesnius šernų vaisingumo parametrus. Todėl didžiojoje Eurazijos dalyje populiacijos valdymo praktika dirbtinai padidino tiek šernų gausą, tiek ir geografinį paplitimą.

AKM kontrolė, kai šernų populiacijos dalyvauja viruso perdavimo ir ligos plitimo cikle, kelia didelius iššūkius užkrėstos šalies institucijoms, nes tą įtakoja ir ligos epidemiologijos sudėtingumas, geografinis problemos mastas, ligos valdymas, kuriame turi dalyvauti skirtingos valstybinės institucijos ir turi būti vykdomas tarpvalstybinis veiksmų koordinavimas.

Prieš 10 metų patekęs į Lietuvą, AKM virusas iš jos taip ir nepasitraukė, kasmet plito tiek natūraliu būdu (tiesioginio kontakto metu), tiek ir žmogaus pagalba – buvo stebimi nauji protrūkiai, keliolika kilometrų nutolę nuo prieš tai buvusių protrūkių vietų. Šiltuoju metu laiku virusas pernešamas ir į kiaulių ūkius. Pirmasis protrūkis kiaulių laikymo vietoje buvo 2014 m. liepą ir per 10 metų kiaulininkystės sektorius kasmet, išskyrus 2021 m., patirdavo nuostolių dėl sunaikintų kiaulių, jų produktų bei pašarų. Didžiausi nuostoliai kildavo dėl netiesioginių nuostolių, kuomet įvedamos ribojimų zonos, stabdomas kiaulių ir kiaulienos išvežimas, prarandamos rinkos, o tai tiesiogiai įtakojo ir Lietuvos ekonomiką.

Nuo 2014 metų AKM nustatytas 160 kiaulių auginimo vietų, iš jų 17 ūkių buvo komerciniai ir juose sunaikinta 77,4 tūkst. kiaulių. 143 buvo nekomerciniai ūkiai, kuriuose 546 kiaulės buvo laikytos savo reikmėms. Labai sudėtinga Lietuvos sąlygomis surasti ir sunaikinti visus užsikrėtusius šernus, dažniausiai vietovės, kuriose jie gaišta, yra sunkiai prieinamos, gaišenas sunaikina plėšrūnai, o vasarą puvimo procesas taip pat prisideda prie gaišenų sunaikinimo. AKM virusas gaišenoje išsilaiko savaitėmis ir tai prisideda prie nenutrūkstančios jo gyvavimo grandinės.

Per 10 metų AKM nustatytas beveik 9 tūkst. šernų ir kol kas tik Kuršių Nerija yra vienintelė teritorija, kurioje AKM dar oficialiai nėra nustatytas. Ne vienoje savivaldybėje virusas nustatytas po keletą kartų.

Nuo šios mirtinos ligos nei gydymo, nei vakcinos nėra, veiksmingos yra tik biologinio saugumo priemonės, padedančios apsisaugoti nuo viruso patekimo į kiaulių ūkius ar medžioklės plotus.