Valstybės kontrolė: atsargos krizės ar karo atveju žmonių gali nepasiekti laiku

Tik apie 10 proc. valstybės rezervo atsargų saugojimo vietų Lietuvoje parinktos įvertinus realias grėsmes, todėl krizės ar karo atveju jos gali nepasiekti žmonių laiku, rodo Valstybės kontrolės auditas.

Jis nustatė, kad dalis atsargų laikomos ten, kur gali tapti nepasiekiamos ar sunaikintos, o medicinos ir maisto atsargos nėra tolygiai paskirstytos visoje šalyje.

Be to, dalis sandėlių, tarp jų ir medicinos bei civilinės saugos priemonės, yra vietovėse, iš kurių gyventojai krizės atveju būtų evakuojami. 

Todėl institucija Vyriausybės kanceliarijai rekomendavo pertvarkyti atsargų saugojimą, vietas parinkti pagal galimus pavojus ir jų padarinius bei didinti decentralizaciją, kad atsargos būtų arčiau gyventojų.

Anot institucijos, iki rugsėjo pabaigos kanceliarija turi parengti sandėlių plėtros strategiją, o iki 2030 metų pabaigos – ją įgyvendinti.

Šiemet kanceliarija planuoja parengti ir patvirtinti valstybinio lygio ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, kuriame būtų aiškiai apibrėžti veiksmų scenarijai, institucijų atsakomybės ir reikalingi ištekliai, rašoma pranešime. 

Taip pat numatoma įvertinti, kada geriau maisto produktus rezervuoti, o kada – įsigyti ir kaupti, įvertinti tiekėjų pajėgumą, nustatyti savivaldybių vaidmenį ir priimti teisės aktus, kad logistikos paslaugos būtų centralizuotos.

„Sistema numato, kad maisto atsargos gyventojus pasiektų per savivaldybes. Kilus pavojui pirmas tris dienas atsargomis turėtų apsirūpinti patys gyventojai, ketvirtą–šeštą dienomis – savivaldybės, o nuo septintos dienos – valstybės rezervas. Tačiau realybėje dauguma savivaldybių atsargų nekaupia“, – pranešime teigė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Anot jos, siekiant realaus pasirengimo savivaldybių vaidmuo turi būti aiškiai įtvirtintas, o atsargų kaupimas – privalomas.

Auditas taip pat parodė, kad atsargų pristatymas nėra tinkamai suplanuotas, dėl to transportuojant jas iš nutolusių sandėlių jos gyventojus pasiektų pavėluotai.

Be to, nėra kaupiamas maisto produktų rezervas – jie rezervuojami sudarant sutartis su privačiais tiekėjais. Tačiau toks modelis, anot Valstybės kontrolės, neužtikrina tolygaus paskirstymo visoje šalyje