2023 metais Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) vienijo 40 organizacijų, o XXIII suvažiavime buvo pristatyti svarbiausi praėjusiais metais nuveikti darbai, pateikta ŽŪR tarybos, prezidiumo, finansinė ir administracijos darbo ataskaita, aptarta ir šių metų veiklos strategija.

Darbingi metai

ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pateikė praėjusių metų veiklos ataskaitą. Pristatyti nuveikti darbai, vykę susitikimais su asociacijų atstovais, žemdirbiais, kaimo gyventojais, įvairiais lygiais dirbta ir tarptautinėse organizacijose bei atstovauta interesams.

ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus neslėpė, kad praėjusieji metai buvo nelengvi, mat ūkininkus iki šiol lydi Covid-19 pandemijos pasekmės, tenka prisitaikyti prie Žaliojo kurso reikalavimų, klimato kaitos, rinkas toliau destabilizuoja ir Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Šiemet daugelyje šalių vyksta ir politiniai rinkimai, šiais metais valdžią renka maždaug 2 mlrd. planetos gyventojų, todėl tai veikia daugelį gyvenimo sričių, įskaitant ir žemės ūkį. Ūkininkai Europoje protestais liejo nepasitenkinimą dėl padėties rinkoje, kai kurių politinių sprendimų. Ir mūsų šalies žemdirbiams kėlė daug nerimo klausimai, į kuriuos ir šiandieną nėra pilnai atsakyta – ką reikės kitąmet daryti su daugiametėmis pievomis?

„Susitikimuose su už žemės ūkį atsakingu eurokomisaru Janušu Vojcekovskiu jis pažadėjo, kad šiais metais nebus taikomos sankcijos maždaug 60 mln. eurų. Tačiau jis atvirai įvardijo, kad daugiamečių pievų klausimas liko neišspręstas ir prie to turės dirbti naujos sudėties Europos Parlamentas, Europos Komisija ir mūsų Vyriausybė su Žemės ūkio ministerija priešakyje. Šį klausimą turėsime toliau aptarti ir ieškoti būdų, kaip jį techniškai išspręsti“, – pažymėjo dr. A. Svitojus.

Spręsta daug gyvulininkams aktualių klausimų

2023 m. ŽŪR intensyviai įsitraukė ir į susitikimus, posėdžius bei diskusijas dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano nuostatų tobulinimo. Taip pat didelis dėmesys buvo skiriamas žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatų tobulinimui, siekiant sumažinti neskaidrių sandorių skaičių, kuriuose egzistuoja susijusių juridinių asmenų faktorius. Taip pat kartu su socialiniais partneriais, atsakingomis institucijomis buvo ieškoma sprendimų bei balanso tarp žemės ūkio veiklos ir aplinkos išsaugojimo poreikių.

 Praėjusiais metais teko spręsti itin daug gyvulininkystės sektoriaus klausimų. Teko aktyviai palaikyti ne tik protestavusius pienininkus sostinėje, bet ir ginti gyvulininkystės kompleksų interesus svarstant sanitarinių apsaugos zonų (SAZ) pakeitimus. ŽŪR organizavo renginį „Sanitarinių apsaugos zonų registravimo praeitis, dabartis ir ateitis. Ką reikia žinoti ūkio subjektams?“, kuriame dalyvavo Aplinkos, Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos ministerijų, Nacionalinės žemės tarnybos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, VĮ Registrų centro atstovai, ūkininkai bei kiti suinteresuoti subjektai. Renginio metu aptartos SAZ problemos, jų įregistravimo procedūros, klaidų taisymo galimybės, taip pat atsakyta į ūkio subjektams kylančius klausimus, kad būtų išvengta neigiamos įtakos jų vykdomai veiklai bei nebūtų pažeisti teisėti jų interesai.

Pernai teko įsitraukti ir į nekilnojamojo turto mokesčio (NTM) svarstymo procesus. ŽŪR pirmininkas pabrėžė, kad teko nepritarti Finansų ministerijos parengtam NTM įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo buvo siūloma panaikinti lengvatą, pagal kurią nekilnojamas turtas (arba jo dalis), kuris naudojamas žemės ūkio pajamoms gauti, neapmokestinamas. Buvo kreiptasi į valdžios institucijas ir Seimo narius. Po diskusijų bei svarstymų šios mokesčių reformos iniciatyvos atsisakyta.

Taškas dėl kailinių žvėrelių fermų dar nededamas

ŽŪR pirmininkas pabrėžė, kad kova dėl žvėrininkystės sektoriaus dar nebaigta, ginklai – nesudėti. „Net jei ir Seimas priėmė nepalankų sprendimą kailinių žvėrelių fermoms – kova dar tikrai nepasibaigusi. ŽŪR palaiko visas mūsų nares, asociacijas. Tam tikri gyvūnų gerovės prižiūrėtojai pradeda kalbėti, kad reikia mažinti gyvulininkystės apimtis. Nuo kailinių žvėrelių pereinama prie karvių, kiaulių, arklių. Tam, kad gyvulininkystės sektorius atlaikytų visas priešiškas jėgas, mums visiems būtina susitelkti“, – tvirtino dr. A. Svitojus.

Aktyviau įsitraukti į tarptautines diskusijas

ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas pažymėjo, kad praėję metai buvo intensyvūs, o šie metai prasidėjo taip pat aktyviai ir darbingai. Jis atkreipė ŽŪR narių dėmesį, kad reikėtų dar aktyviau įsitraukti į COPA-COGECA posėdžius, sekti darbotvarkes ir tarptautiniu lygmeniu drąsiau spręsti Lietuvos žemdirbiams rūpimas problemas. „Svarbu, kad šakinės organizacijos dalyvauja diskusijose, nes jose yra pateikiama daug aktualios informacijos. Turime aktyviau dalintis vieni su kitais informacija, nes tai galingas įrankis“, – akcentavo A. Baravykas.

Svarbiausi klausimai, kurie buvo nagrinėjami COPA-COGECA prezidiumo posėdžiuose: Žaliojo kurso direktyvos, reglamentai, BŽŪP įgyvendinimas, tarptautinė prekyba ir padėtis rinkose, ypač dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, trąšų klausimai, reglamentas dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, ES gyvūnų gerovę reglamentuojantys teisės aktai, Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyva, Gamtos atkūrimo ir dirvožemio monitoringo bei atsparumo įstatymas ir kt.

Žemės įsigijimo įstatymas

Vytautas Buivydas, ŽŪR ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas, kalbėdamas apie žemės ūkio strategiją pasigedo ilgalaikės vizijos – kaip mūsų agroverslas atrodys po dešimtmečio. Jį taip pat neramina ir tai, kad iki žemės įsigijimo ribojimai neveikia, o įstatymo spragų taisymas kol kas nedavė apčiuopiamų rezultatų, susiduriama su dideliu stambių pramoninių ūkių pasipriešinimu. „Visuomet kartoju, kad Lietuvoje turime 2,2 mln. ha žemės ir jei šias valdas padalinsime iš stambiausių ūkių valdų skaičiaus, Lietuvoje liktų 70 ūkių. Mes turime labai gerai pagalvoti, ką mes galime drauge nuveikti, kad taip neatsitiktų“, – tikino V. Buivydas.

Patenkintas gauta informacija

Adolfas Jasinevičius, Pramoninių uogynų augintojų asociacijos vadovas, džiaugėsi, kad būdamas ŽŪR nariu gauna itin daug informacijos ne tik apie teisės aktų pakeitimus, bet ir sužino daug aktualius informacijos apie pasėlių deklaravimo naujienas, strateginio žemės ūkio plano pakeitimus. Jis taip pat aktyviai sekė ir naujienas dėl paviršinių vandens telkinių juostų pakeitimų, nes tai tiesiogiai daro įtaką prie vandens telkinių įsikūrusiems ekologiniams ir Nacionalinę kokybės produkciją sertifikuojantiems ūkiams.

„Labai džiaugiuosi, kad ŽŪR yra tokie aktyvūs rengdami įvairius seminarus, kur iš pirmų lūpų ūkininkai gali gauti informaciją apie įvairius ūkininkavimo taisyklių pakeitimus. Tai, kad liečiamos aktualios temos rodo ir tai, kad į nuotolinius pasitarimus, posėdžius, seminarus jungiasi šimtai ūkininkų iš skirtingų rajonų. Informacijos sklaida tikrai didžiulė ir tai labai puiku, nes pateikiama koncentruota ir aktuali informacija, reikalinga žemdirbiui. Nėra paprasta dirbti žemės darbus ir dar ieškoti informacijos pačiam, čia viskas pateikia sistemiškai ir aiškiai“, – tikino uogų augintojus vienijančios asociacijos vadovas A. Jasinevičius.

ŽŪR kviečia sertifikuoti NKP

Suvažiavimo dalyviams taip pat priminta, kad nuo šių metų ŽŪR Sertifikavimo skyriui suteikta teisė sertifikuoti NKP maisto produktus, pristatyti ir sertifikavimo įkainiai. ,,Sieksime užtikrinti greitesnį ir pigesnį procesų ir darbų atlikimą. Visada svarbu remti mūsų vietos ūkininkus, kurie renkasi tvaresnę gamybą“, – kalbėjo ŽŪR Sertifikavimo skyriaus vedėjas Ramūnas Stonkus.

ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis ragino susirinkusius ūkininkų atstovus pasidalinti žinia su savo nariais ir kreiptis dėl NKP sertifikavimo. „Puiku, kad šiandien ŽŪR nariams galime pasiūlyti NKP sertifikavimo paslaugas. Šiam tikslui pasiekti dėjome dideles pastangas ir galiausiai mums pavyko. Tam, kad dirbtume sėkmingai, reikalingas susitelkimas. Jau turime pirmuosius ūkius, kurie kreipėsi į mus dėl sertifikavimo. Tai – kiaulių ūkis „Idavang“. Tikimės, kad tokių ūkių bus daugiau“, – pabrėžė S. Dimaitis.

ŽŪR administracijos darbas

ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis pateikė išsamią administracijos darbo ataskaitą. ŽŪR veiklą organizuoja ir vykdo administracija, joje veikia 6 skyriai. Jis pažymėjo, kad darbuotojams tenkantis darbo krūvis yra nemažas: nuo įvairių pasiūlymų rengiamiems, ar tobulinamiems teisės aktų projektams, ŽŪR narių veiklos koordinavimo ir atgalinio ryšio, šviečiamųjų renginių, konsultavimo, kompetencijų vertinimo, mokymų ir konsultavimo iki projektų šalies ir tarptautiniu mastu vykdymo.

Per 2023 metus ŽŪR įgyvendino 30 projektų. Didelis dėmesys skiriamas žemdirbių ir kaimo gyventojų švietimui ir informavimui, konsultavimui, tarptautinės patirties sklaidai bei bendradarbiavimui su užsienio partneriais.

ŽŪR direktorius pabrėžė, kad ir toliau planuoja kokybiškai ir atsakingai užtikrinti organizacijos veiklas ir misiją, siekiant dialogo ir partnerystės tarp Lietuvos kaimo žmonių, žemdirbių ir valdžios institucijų bei atstovauti tarptautiniame lygmenyje.