Nuo kapučino ar espreso iki klasikinės karštu vandeniu užpiltos maltos kavos – kava yra milijonų žmonių ne tik rytinės rutinos dalis, bet ir daugeliui būtinas gėrimas dienos eigoje. Tačiau retas mūsų žino, kad šio gėrimo istorija siekia XV amžių, o kad pasiektų mūsų namus kavos pupelės turi nukeliauti daugiau nei per pusę pasaulio. Tarptautinės kavos dienos proga vieno prekybos centro tvarumo vadovė Monika Anilionė pasakoja, kokias paslaptis dar slepia vienas populiariausių gėrimų pasaulyje ir kodėl renkantis kavą svarbu atkreipti dėmesį į pakuotę.

Pirmosios kavos pupelių paragavo ožkos

Nors tiksli kavos atsiradimo istorija yra nežinoma, sklando legenda, kad šio gėrimo veiksmingumas pirmą kartą buvo pastebėtas Etiopijoje, o tai padaryti padėjo ožkos.

„Pasak legendos, Etiopijos ožkų ganytojas Kaldi pastebėjo, kad jo ožkos, suvalgiusios tam tikrą uogą, tampa itin energingomis. Paragavęs tų uogų pastebėjo, kad ir jis pats jaučiasi budresnis bei žvalesnis. Ši žinia itin greitai pasklido ir netrukus apie tai sužinoję vienuoliai ėmė gaminti gėrimą iš šių uogų, kuris jiems padėjo išlikti budriems per ilgas maldos valandas. Kava iš Etiopijos paplito ir į kitas Afrikos dalis bei Artimuosius rytus. Taip ji tapo itin populiari Turkijoje, o netrukus tapo žinoma ir visoje Europoje. XVII amžiaus viduryje Londone jau buvo daugiau nei 300 kavinių, panašiu metu kava pasirodė ir Lietuvoje“, – pasakoja M. Anilionė.

Pagaminti vieną puodelį kavos reikia 40 g kavos uogų

Kavos pupelės, iš kurių gaminamas gėrimas, iš tiesų yra sėklos, kurios auga kavamedžio uogose. Vienoje jų užauga iki 2 vienetų kavos pupelių, o norint pagaminti vieną kavos puodelį reikia maždaug 70 skrudintų kavos pupelių.

„Tai reiškia, kad vienam kavos puodeliui plantacijoje reikia surinkti apie 40 g kavos uogų. Kadangi vienas Lietuvos gyventojas įprastą darbo dieną išgeria vidutiniškai 2,3 puodelio kavos, vienam lietuviui per dieną reikia beveik 100 g kavos uogų“, – pasakoja M. Anilionė.

Kava auga tik nedidelėje pasaulio dalyje

Kavamedžiai gali augti tik tam tikruose regionuose. Ši teritorija vadinama „kavos juosta“, kuri yra tarp Šiaurės ir Pietų atogrąžų. Dėl itin didelio kavos vartojimo, atogrąžose nuolat kertami miškai, siekiant atlaisvinti daugiau vietos kavos plantacijoms. Tokia praktika itin prisideda prie klimato kaitos – skaičiuojama, kad kiekvienas suvartotas kavos puodelis sunaikina maždaug 2 kvadratinius centimetrus atogrąžų miškų.

„Daugiausia kavos yra užauginama Brazilijoje, Kolumbijoje, Kenijoje, Etiopijoje, Vietname, Indonezijoje, Hondūre, Peru bei Indijoje. Apskaičiuota, kad apie 80 proc. visos pasaulio kavos yra užauginama smulkiųjų ūkininkų, kuriems tai yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, o klimato kaita gali padaryti didelę įtaką kavos auginimo galimybėms ir jų gerovei“, – pasakoja M. Anilionė.