Kaip planuoti tręšimą 2026 m. pavasarį: naujausi dirvožemio tyrimų duomenys

Siekdama padėti ūkininkams optimizuoti pavasario tręšimo darbus ir užtikrinti racionalų trąšų naudojimą, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skelbia 2026 m. pavasario dirvožemio stebėsenos duomenis. Reprezentatyvų tyrimą, vadovaudamasi ŽŪM patvirtinta metodika, atliko Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Nacionalinė aplinkos ir žemės ūkio tyrimų laboratorija.

Specialistai ištyrė daugiau kaip 800 dirvožemio ėminių visoje Lietuvoje. Gauti duomenys leidžia objektyviai įvertinti mineralinio azoto migraciją bei tiksliai suplanuoti tręšimą skirtinguose šalies regionuose.

Azoto atsargos išliko stabilios

Tyrimų duomenimis, 2026 m. pavasarį dirvožemyje nustatytas mineralinio azoto kiekis išliko panašus į 2025 m. rudens rodiklius. Vidutiniškai 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje rasta 47,1 kg/ha azoto (tik 5,6 kg/ha mažiau nei prieš žiemą).

Tokį stabilumą lėmė palankios žiemos meteorologinės sąlygos: nedidelis kritulių kiekis ir žemesnė temperatūra ribojo nitratų išsiplovimą į gilesnius sluoksnius. Didžioji dalis azoto sukaupta viršutiniame 0–30 cm sluoksnyje, iš kurio augalai pavasarį jį pasisavina lengviausiai. Nustatyta, kad vyrauja nitratinė azoto forma, kuri tiesiogiai lemia spartų augalų augimą ir būsimą derlių.

Regioniniai skirtumai

Mineralinio azoto pasiskirstymas šalyje išlieka netolygus:

• Vidurio Lietuvoje didžiausios atsargos – vidutiniškai apie 60 kg/ha. Gausiausi kiekiai užfiksuoti Joniškio, Pakruojo, Pasvalio, Šakių ir Marijampolės rajonuose, taip pat beveik visoje Panevėžio rajono teritorijoje ir dalyje Vilkaviškio rajono teritorijos.
• Vakarų Lietuvoje vidutinis kiekis siekia 42,8 kg/ha.
• Rytų Lietuvoje mažiausias kiekis – 37,7 kg/ha.

Daugiau nei pusėje Rytų Lietuvos ir beveik pusėje Vakarų Lietuvos tirtų laukų nustatytas labai mažas mineralinio azoto kiekis (≤35 kg/ha). Tai rodo, kad šiuose regionuose papildomas pavasarinis tręšimas bus efektyviausias ir ekonomiškai naudingiausias.

Dirvožemio tipo ir augalų įtaka

Tyrimas patvirtino tiesioginę mineralinio azoto kiekio priklausomybę nuo dirvožemio tipo:

• Sunkesni dirvožemiai (molis, priemolis) sukaupta vidutiniškai 60,2 kg/ha azoto. Šiose dirvose azotas išsilaiko ilgiau, mažesnė jo praradimo rizika.
• Lengvesniuose dirvožemiuose (priesmėlyje, smėlyje) atsargos siekia atitinkamai 47,9 ir 37,4 kg/ha. Čia azotas migruoja sparčiau, didesnė jo praradimo rizika.

Mažiausios azoto atsargos nustatytos po daugiametėmis žolėmis ir ganyklomis, o didžiausios – po žiemkenčių ir rapsų pasėliais, kur rudenį buvo sukaupta daugiau augalinių liekanų.

Ką rodo sieros tyrimai?

Efektyviam azoto įsisavinimui kritiškai svarbi siera. Jei šio elemento trūksta, augalai negali pilnavertiškai panaudoti dirvožemyje esančio azoto.

Šį pavasarį vidutinis mineralinės sieros kiekis siekia 27,3 kg/ha. Daugumoje regionų (ypač Vakarų ir Rytų Lietuvoje) vyrauja mažas arba vidutinis sieros kiekis. Mažiausios jos atsargos užfiksuotos pievose, ganyklose ir mažesnio intensyvumo ūkiuose. Planuojant tręšimą, sieros balanso užtikrinimas yra viena pagrindinių gero derliaus sąlygų.

Rekomendacijos tręšimui 2026 m. pavasarį

Rekomenduojama tręšimo normas koreguoti atsižvelgiant į faktinį mineralinio azoto kiekį dirvožemyje:

Mažiau nei 50 kg/ha	Normą rekomenduojama didinti 10–20 kg/ha
50–60 kg/ha	Tręšimas turėtų būti subalansuotas pagal standartinį poreikį
Daugiau nei 60 kg/ha	Normą galima mažinti 15–30 kg/ha

Kitos svarbios rekomendacijos:

Žiemkenčius pirmuoju tręšimu rekomenduojama tręšti iki 60 kg/ha, o po geresnių priešsėlių – apie 45 kg/ha.
Jei sieros kiekis dirvožemyje mažesnis nei 20 kg/ha, rekomenduojamas papildomas tręšimas: rapsams – 20–40 kg/ha sieros, o javams, runkeliams, kukurūzams, pupoms ir bulvėms – 10–20 kg/ha.

Pavasarinio tręšimo principas – ne didinti trąšų kiekius, o priimti tikslius, duomenimis ir tyrimais pagrįstus sprendimus.