Telšių r. Kokias kukurūzų veisles geriausia rinktis silosui ar grūdainiui, kaip sumažinti azotinių trąšų naudojimą neprarandant derliaus ar net jį padidinant, kokius produktus ar techniką gyvulininkystės ūkiams gali pasiūlyti „Agrokoncernas“ – visa tai Žemaitijos ūkininkai galėjo sužinoti Arūno Usio ūkyje surengtoje lauko dienoje.

Arūnas Usis

Tokią lauko dieną gyvulių augintojams įmonė „Agrokoncernas“ surengė pirmą kartą, visų pirma norėdama pristatyti šiemet įsteigtą Gyvulininkystės produktų skyrių ir jo krepšelį, taip pat pasidalyti gamybinių bandymų rezultatais. Pasak įmonės trąšų produktų grupės vadovo Arūno Sapitavičiaus, būtent ūkininko Arūno Usio smalsumas, domėjimasis naujovėmis ir noras jas išbandyti tapo akstinu rengti tokios plačios tematikos lauko dieną.

Ūkininkas savo laukuose šį pavasarį pasėjo septynias „Agrokoncerno“ siūlomas kukurūzų veisles, taip pat pusėje lauko sutiko išbandyti biostimuliatorių BlueN, kuris padeda augalams azotą paimti iš oro ir panaudoti jį augimui.

„Apie BlueN girdėjau daug gerų atsiliepimų, todėl norėjau ir pats išbandyti, savo akimis įsitikinti jo nauda, nes esu žemaitis ir stačia galva į naujoves neneriu. Turiu pasakyti, kad rezultatai ne tik nenuvylė, bet ir nustebino, nes šiemet mūsų zonoje gamta pateikė ne vieną išbandymą – turėjome ne tik sausrą, bet ir pavasarines šalnas, kurios kukurūzams didesnis priešas nei sausra. Tad teko dviem savaitėmis vėlinti sėją“, – sakė ūkininkas ir pridūrė, kad galimybė mažinti azoto kiekius, naudojant biologinius produktus, taip pat labai svarbi.

Mišriame 1 000 ha valdančiame ir apie 200 gyvulių, tarp kurių 100–120 melžiamų karvių, laikančiame A. Usio šeimos ūkyje kukurūzams paprastai skiriama apie 30 ha, o siekiant gauti geresnės kokybės silosą sėjami 2–3 skirtingų veislių apie 200 FAO kukurūzai. Dažniausiai imamas apie 50 t/ha žaliosios masės derlius, o šiemet dėl sausros ir pavasarinių šalnų poveikio ūkininkas tikisi pjauti šiek tiek mažiau – apie 40–45 t/ha.

Kukurūzų silosas sudaro apie 50 proc. A. Usio ūkio karvių raciono visus metus, dar apie 500–600 t siloso jis parduoda kitiems ūkiams arba latviams kaip biodujų gamybos žaliavą. Nemažai siloso gamina tranšėjoje, tačiau kad pašaras išliktų kokybiškas ir šiltuoju periodu, dalį kukurūzų silosuoja rankovėse.

„Mano nuomone, smulkesniems ūkiams geriau rinktis dėjimo į rankoves technologiją, nes pašaras būna geresnės kokybės, jam įtakos nedaro šiltesnė temperatūra, be to, nereikia tranšėjos statyti“, – pastebi A. Usis, spalio pradžioje planuojantis pradėti kukurūzų smulkinimą ir siloso gamybą. 

Veislė lemia iki 20 proc. derliaus 

Apžvelgdamas kukurūzų veisles, „Agrokoncerno“ sėklų produktų grupės vadovas Robertas Visockis pirmiausia atkreipė dėmesį į tris pagrindinius veiksnius, darančius didžiausią įtaką kukurūzų derliui ir siloso kokybei. Tai sėjos laikas, jos kokybė ir gylis, tinkamos veislės pasirinkimas ir nuėmimo laikas.

Robertas Visockis

R. Visockio teigimu, dėl skirtingo sudygimo laiko derliaus praradimai gali siekti 6, kai kada net 20 procentų. Veislės pasirinkimas nulemia apie 20–30 proc. derliaus, nuėmimo laikas turi 40–50 proc. įtakos pašaro kokybei ir primilžiams.

„Renkantis veislę, svarbu, kad ji greitai augtų ir pasiektų fiziologinę brandą mūsų klimato sąlygomis. Tad mūsų įmonė siūlo kompanijos „Limagrain“ (LG) selekcininkų sukurtas kukurūzų veisles, kurios gerai auga šiauresnio klimato zonoje. Veislės skiriasi vystymusi, subrendimo laiku, o vienas svarbiausių LG kukurūzų veislių išskirtinumų – aukštas virškinamumas“, – pabrėžė sėklų produktų grupės vadovas, pridurdamas, kad auginant prasčiau virškinamų ar netinkamų mūsų klimato sąlygomis veislių kukurūzus iš 1 hektaro galima negauti nuo 200 iki 400 eurų pajamų.

Jo teigimu, mūsų klimato sąlygomis kokybiškam silosui gaminti geriausia rinktis tokias veisles, kurių FAO siekia 180–200. Kaip vieną populiariausių kukurūzų veislių, sukaupiančią didžiausią krakmolo ir sausųjų medžiagų kiekį, jis išskyrė Bonnie (FAO 190). Norintiesiems gaminti grūdainį rekomendavo rinktis grūdinio tipo veisles, pavyzdžiui, vieną derlingiausių, bet vėlyvesnės brandos LG 31.189 (FAO 190) arba LG 30.179 (FAO 180). O štai ūkiams, kuriems reikia daugiau masės, geriausias pasirinkimas – Jakleen (FAO 220) veislė.

Biostimuliatoriaus ir tiksliųjų technologijų nauda

Kodėl naudinga naudoti biostimuliatorių BlueN kukurūzų pasėliuose? Pasak A. Sapitavičiaus, biostimuliatoriumi purkšti kukurūzai yra žalesni ir apie 20 cm didesni nei nepurkšti, skiriasi ir burbuolės dydis, branda ir užsipildymas. „Nuimdami derlių analizuosime skirtingų veislių, purkštų ir nepurkštų biostimuliatoriumi, krakmolo ir sausųjų medžiagų kiekį, lyginsime su kituose rajonuose augintų tų pačių veislių kukurūzais. O štai 2021–2022 m. gamybiniuose bandymuose nustatyta, kad Bonnie veislės kukurūzus nupurškus BlueN gautas apie 2 proc. didesnis krakmolo kiekis. Atrodo nedaug, bet tie du procentai jau leidžia reikiamą pašaro kiekį užauginti mažesniame plote“, – pastebėjo A. Sapitavičius.

Arūnas Sapitavičius

Pasak jo, geri rezultatai šiemet gauti ir naudojant BlueN gamybiniuose žieminių rapsų ir kviečių pasėliuose. Biostimuliatoriaus naudojimas leidžia tręšti mažesnėmis azoto trąšų normomis, mažina gamtinių sąlygų, pvz., sausros, poveikį, didina derlių ir gerina jo kokybę „Bandymai rodo, kad šiemet derliaus priedas kompensavo BlueN kainą ir davė papildomų pajamų, o jei klimatas būtų palankus, rezultatai būtų dar geresni“, – įsitikinęs „Agrokoncerno“ trąšų produktų grupės vadovas.

Tiksliųjų technologijų centro projektų vadovė Milda Jankauskienė pristatė antrus metus „Ateities ūkyje“ vykdomų tiksliųjų technologijų, leidžiančių ūkininkauti tvariau, tausiau ir ekonomiškiau, bandymų rezultatus. Viena iš tokių technologijų – pasėlių tręšimas naudojant TopCon CropSpec azoto jutiklius, renkantis tikslinės normos arba dviejų taškų kalibravimo algoritmus.

„Palyginti su tradiciniu tręšimu vienoda norma, jutikliniai sprendimai leidžia sunaudoti gerokai mažiau trąšų, bet patenkinti augalų poreikius. Bandymai rodo, kad tiek 2022, tiek 2023 metais, nors gamtinės sąlygos labai skyrėsi, tręšiant su azoto jutikliais tikslinėmis normomis pavyko sutaupyti iki 6 proc. trąšų ir gauti apie 6 proc. didesnį derlių. Sudėtingesnis dviejų taškų algoritmas 2022 m. leido sutaupyti 13 proc., 2023 m. – 10 proc. trąšų, o derlius padidėjo 5 proc.“, – tręšimo su azoto jutikliais naudą skaičiais iliustruoja specialistė.

Jos skaičiavimais, azoto jutiklius ekonomiškai apsimoka įsigyti ūkiams, auginantiems apie 200 ha javų. „Tokio dydžio ūkiams ši sistema atsipirktų per metus. Tačiau galima taip tręšti ir rapsus, atlikus skenavimus iš rudens, be to, sistemos adaptuojamos ne tik tręšimams, bet ir augimo reguliatorių, fungicidų purškimams“, – pabrėžė M. Jankauskienė.

Nuo pašarų priedų iki jų ruošimo sprendimų Šiemet įmonėje „Agrokoncernas“ įkurtas gyvulininkystės produktų skyrius didžiausią dėmesį skiria gyvulių šėrimui, siūlydamas gyvulius auginantiems ūkiams kokybiškas pašarines žaliavas ir papildus, taip pat pašarams ruošti reikiamas medžiagas, tokias kaip presavimo tinkliukai, ritinių plėvelės, silosavimo rankovės, silosavimo konservantai.

Įmonės asortimente – sojų rupiniai, rapsų išspaudos ir rupiniai, kukurūzų gliutenas, taip pat apsaugotieji palmių riebalai, saulėgrąžų išspaudos, kukurūzų grūdai, saladinas, melasa ir kitos pašarinės žaliavos. Pašarų papildų pasiūloje – biri, skirta dėti į kombinuotąjį pašarą, arba laižomoji, praturtinta mikroelementais druska, taip pat soda, kalkakmenis, vitamininiai mineraliniai priedai.

Jūratė Viskontienė

Pasak gyvulininkystei skirtų produktų grupės vadovės Jūratės Viskontienės, visi siūlomi produktai išbandyti „Agrokoncerno“ grupės ūkiuose. „Dirbame tiesiogiai su gamintojais, esame jų produktus kruopščiai atsirinkę ir patikrinę. Todėl galime garantuoti produktų kokybę, užtikrinti greitą pristatymą“, – sakė J. Viskontienė, atskleisdama, kad greitu metu įmonė planuoja pradėti gaminti kombinuotuosius pašarus pagal konkrečių ūkių racionus.

Technikos pasiūlą didina paslaugų teikimu

Įvairi žemės ūkio technika reikalinga tiek augalininkystės, tiek gyvulininkystės ūkiams. Ką pasiūlyti žemdirbiams turi ir bendrovė „Agrokoncerno technika“. Ji lauko dienoje pristatė lietuvių gamintojos „Dinapolis“ mašinas, tokias kaip gyvulių fiksavimo gardai, gyvulių gabenimo ir grūdų perkrovimo puspriekabės, ritinių gabenimo priekabos, prancūzų kompanijos „Lucas G“ pašarų maišytuvus-dalytuvus ir čekišką „Bednar“ žemės dirbimo techniką.

Pasak produktų grupės vadovo Skirmanto Diliauto, viena iš šių metų naujovių – galimybė kai kurias „Bednar“ mašinas ne tik išbandyti savo ūkyje, bet ir išsinuomoti ilgesniam laikotarpiui, taip pat paslaugų teikimas. Viena tokių paslaugų – kalkių barstymas Rollforce mašina tiek vienoda, tiek kintama normomis.

Skirmantas Diliautas

„Darbų atlikimo terminai trumpėja, ūkininkai nespėja visko atlikti laiku, todėl ir nusprendėme pasiūlyti paslaugos teikimo ir technikos nuomos ilgesniam laikotarpiui galimybes. Esant poreikiui, galime nuomai pasiūlyti rotorinius augalinių liekanų smulkintuvus, diskinius skutiklius su smulkių sėklų išsėjimo įranga, kombinuotuosius skutiklius“, – sakė S. Diliautas, pabrėždamas, kad pastaruoju metu ypač didelis yra smulkintuvų poreikis.

Lauko dienoje pademonstruota, kaip realiomis sąlygomis šios trys „Bednar“mašinos dirba: smulkintuvas smulkina kukurūzieną, nors tinka ir žaliajai masei doroti, o kombinuotasis 3 m darbinio pločio skutiklis Bednar Actros ir diskinis 7,5 m padargas Bednar Swifterdisc įdirba žemę.