Antradienį įvyko Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Veislininkystės, gyvulininkystės ir veterinarijos komiteto posėdis, kuriame buvo nagrinėjamas UAB „Genetiniai ištekliai“ privatizavimo ir tolimesnio likimo klausimas.

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Veislininkystės, gyvulininkystės ir veterinarijos komiteto pirmininkas dr. Edvardas Gedgaudas, pristatęs klausimo aktualumą informavo, kad dėl UAB „Genetiniai ištekliai“ privatizavimo ir tolimesnio likimo susirūpinimą išreiškė ŽŪR narė – Lietuvos avių augintojų asociacija (LAAA). Kaip informavo LAAA atstovai dėl UAB „Genetiniai ištekliai“ privatizavimo klausimo nevyko jokių diskusijų su asociacijos vadovais ir nariais, kad būtų surasti efektyvūs sprendimai, siekiant išsaugoti veisles.

„Veisimas yra veisėjų reikalas, tam reikalinga užtikrinti veiklos tęstinumą ir todėl privatizavimas turėtų būti bendras darbas tarp asociacijos narių, ŽŪR ir žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Kad valstybė siekia atsisakyti jai nebūdingų funkcijų – tai yra pažangus žingsnis ir tokia praktika sėkmingai pasiteisino ES valstybėse, tačiau labai svarbu, kad valstybės institucijos diskutuotų su asociacijomis, srities specialistais ir mokslininkais bei parengtų aiškų planą, kuris būtų palankus tiek valstybei, tiek asociacijoms“, – kalbėjo dr. E.Gedgaudas.

LAAA atstovė Kristina Milišiūnienė išreiškė nuogąstavimą, dėl UAB „Genetiniai ištekliai“ perspektyvos, nes šiandien čia yra vienintelis Lietuvos juodgalvių ir šiurkščiavilnių avių genetinis branduolys, taip pat čia veikia avinukų penėjimo stotis, organizuojamos parodos, daromi bandymai ir moksliniai tyrimai, veikia kontrolinė stotis, kur vežami veisliniai avinai. „Kaip mes saugosime Lietuvos juodgalves avis, kurios yra vienos gryniausių, sukurtos 4 avinų linijos, baigiama kurti 5 linija. Kas toliau bus, ar viskas bus išardyta, ar kam perduota. Norisi aiškumo planuojant ateities darbus ir veiklas, norisi žinoti kokia ateitis laukia. LAAA nariai pasigenda konkretumo, aiškumo dėl perspektyvos ir nuogąstauja, kad nebūtų sunaikinta tai, kas eilę metų buvo kuriama. Mums reikia bendradarbiavimo tiek su ŽŪR, tiek su ŽŪM, tiek su mokslininkais“, – pažymėjo K. Milišiūnienė.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Gyvulininkystės instituto atstovė ir Žemaitukų arklių augintojų asociacijos vadovė dr. Rūta Šveistienė pažymėjo, kad UAB „Genetiniai ištekliai“ selekcinis branduolys yra vienas pagrindinių, kilmės tinkamai suregistruotos, dirba selekcininkai, dirbama su šeimomis ir linijomis, o šeimų yra 13 ir dar daugiau. Būtent su šeimomis dirbama tik čia. Nuo 2001 m. yra registruojamos kilmės ir efektyvumą galime skaičiuoti nuo šių metų. Jei mes panaikinsime šią instituciją, tai avininkystė liks be tvirto selekcijos pagrindo, bus susilpninta asociacija, kaip veislininkystės institucija. „Manau, kad sprendimas privatizuoti UAB „Genetiniai ištekliai“ yra skubotas, nebuvome supažindinti su ateities strategija, o pereinamasis laikotarpis turėtų būti numatytas ne mažiau kaip 5 metai, asociacijoms turėtų būti pristatyta ateities vizija, grįsta mokslu ir specialistų – profesionalų įžvalgomis“, – akcentavo dr. R. Šveistienė.

Žemės ūkio ministerijos Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vedėjas Arūnas Šileika informavo, kad ŽŪM UAB „Genetiniai ištekliai“ privatizavimo sąlygose numatys įsipareigojimas išsaugoti tas sąlygas, kurios yra dabar. Taip pat informavo, kad jau yra atliktos 2 mokslinės studijos, kuriose pabrėžiama aktyvesnė pačių ūkininkų dalyvavimo svarba. „Visa veikla ateityje vyks per asociacijas ir narius, o valstybė siekia atsisakyti jai nebūdingų funkcijų. Gyvulininkystės institutas turėtų taip pat aktyviai įsijungti į branduolio išsaugojimą, o asociacijos turėtų dirbti su ūkininkais – savo nariais“, – kalbėjo A. Šileika.

„Svarbu nepakenkti sektoriui ir pokyčius daryti pamatuotai. Tam reikalingas bendradarbiavimas tarp mokslininkų, asociacijų ir valstybės institucijų“, – pažymėjo Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos (LKŽTD) vadovas, LSMU Veterinarijos akademijos prof. Arūnas Stimbirys.

„Laikausi pozicijos, kad valstybė turi atsisakyti jai nebūdingų funkcijų, bet tai turi būti daroma planingai, o planą turi parengti kompetentingi specialistai, o ne mėgėjai, politikai, ar nuomonės formuotojai. Turi būti sukurta sistema ir užtikrintas jos funkcionalumas. Deja, kol kas projekto nėra ir šiandien LAAA pasigenda aiškumo ir nežino kokia numatoma perspektyva.  Valstybė turi planingai ir specialistų lygmeny diskutuoti, įtraukiant asociacijų lyderius, mokslininkus – ekspertus bei parengti aiškų planą, užtikrinant tinkamą finansavimą asociacijoms trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu“, – kalbėjo ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis.

„Reikalingas labai konkretus ir efektyvų darbą ir veiklą užtikrinantis sprendimas, kurį būtina atlikti nuosekliai ir pažingsniui“, – paantrino Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos (LVGA) vadovas prof. Audrius Kučinskas.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorė Vilma Živatkauskienė pateikė blogąjį UAB „Šilutės veislininkystė“ pavyzdį, kurią privatizuojant nebuvo atkreiptas dėmesys į LMGAGA asociacijos siūlymus, todėl kilo daug nesusipratimų, todėl būtina susidėlioti ne tik žingsnius, bet ir skaičius bei nuosekliai ir planingai dirbti su asociacijomis, įsiklausyti į jų patarimus ir patirtį.