Lietuvoje melioruotose žemėse užauginama apie 90 proc. žemės ūkio produkcijos, o drenažas įrengtas dar praėjusio amžiaus 6–7 dešimtmetyje. Po penkiasdešimties metų eksploatacijos jo  nusidėvėjimas didelis: 2021 m. duomenimis bendras melioracijos statinių nusidėvėjimas siekia 70,6 proc. Dėl šios priežasties ūkininkai nuolat susiduria su melioracijos problemomis. „Jas reikia spręsti, nes dar 10–15 metų ir jos taps globalios kiekvienam ūkininkui“, – pastebi Andrius Marinas, Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos (LMĮA) pirmininkas. 

Valstybė pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“ skiria paramą melioracijos sistemų atnaujinimui. Ji teikiama esamų melioracijos sistemų rekonstravimui ir reguliuojamojo drenažo įdiegimui  į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas.

Siekiama, kad melioracijos sistemos  būtų rekonstruotos tvariai, laukuose būtų naudojama mažiau mineralinių trąšų, nebūtų teršiami paviršiniai vandenys, o į vidaus vandenis nepatektų azoto junginiai. 

„Yra šansas, pasinaudokime“

Paraiškos priimamos nuo 2023 m. spalio 2 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. Svarbu atkreipti dėmesį, kad priėmimas pagal veiklą „Reguliuojamojo drenažo įdiegimas į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas“ vykdomas ne ilgiau nei pasiekiama paramos paraiškų priėmimo etapui skirta lėšų suma.

„Norėčiau ūkininkus paraginti dalyvauti šioje programoje. Kol yra tokių galimybių, naudokimės, nes melioracijos fondas dar neaišku, kada atsiras“, – sako LMĮA vadovas.

Kai vykdoma reguliuojamojo drenažo įdiegimo į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas veikla, didžiausia paramos suma projektui – 40 000 Eur, o  intensyvumas – 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. 

Kai vykdoma esamų melioracijos sistemų rekonstravimo veikla, didžiausia paramos suma projektui – 300 000 Eur, o intensyvumas – 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Melioracijos specialistai atkreipia dėmesį, kad vykdant  melioracijos sistemų rekonstravimo veiklą galima įsirengti ir reguliuojamąjį drenažą, tad siekiant daugiau investuoti patartina kreiptis dėl paramos sistemų rekonstravimui, nes joje galima gauti gerokai didesnę sumą. Beje, projektai turi būti teikiami su partneriu – savivaldybe, sudarant jungtinės veiklos sutartį.

Veikia be elektros, gali tarnauti bent 40 metų

Žiemą ir rudenį paprastai laukuose būna daug vandens, tačiau pavasarį ar vasarą ūkininkai jo pritrūksta. Įprastinės nereguliuojamosios melioracijos sistemos, paimdamos iš dirvožemio vandenį, kartu surenka ir naudingas medžiagas, išplauna azoto trąšas. 

Reguliuojamoji sistema lauką ne tik nusausina, bet tuo pačiu leidžia vandenį sulaikyti ir jį panaudoti sausros metu, kai jo labiausiai ir reikia. Svarbu, kad reguliuojant sulaikomas ne tik vanduo, bet ir trąšos, tad jų prireikia mažiau. 

Pasvalio rajone 700 hektarų augalininkystės ūkį valdantis Kasparas Mulevičius reguliuojamąjį  drenažą dirbamose žemėse įsirengė prieš keletą metų, pasinaudodamas banko paskola. Investiciją  skyrė 60 hektarų plotui. „Turim apie 60 proc. molingų žemių, o apie 40 proc. sudaro lengvesnės: priemolis, smėlis. Laukuose nebuvo akivaizdžių bėdų, bet ypač pavasariais trūkdavo drėgmės. Ankštinėms kultūroms tai negerai. Pabandėme išvengti tokių labai kritiškų sausros periodų, amortizuoti galimus nuostolius dėl drėgmės trūkumo. Reguliuojamąjį drenažą įsirengėme tik dėl ekonominių sumetimų tuose laukuose, kur tai labiausiai apsimokėjo“, – pasakoja K. Mulevičius. 

Jau pirmaisiais metais testuojamuose laukuose miežių iš hektaro prikūlė apie 700 kg. daugiau, nei įprastai. „Skaičiavau varpų kiekį kvadratiniame metre, grūdų skaičių – rezultatai labai išsiskyrė. Mums investicija beveik atsipirko jau pirmaisiais metais. Žinoma, tai priklauso ir nuo oro. Žemės ūkyje taip jau yra: kiekvieni metai – nauja pradžia“, –  pasakoja K. Mulevičius. 

Darius Čepas, valdantis 230 hektarų augalininkystės ūkį Raseinių rajone, reguliuojamąjį drenažą įsirengė savo lėšomis maždaug dešimtadalyje dirbamų žemių. „Norėjome  sumažinti riziką sausros metu. Investicija pasiteisina visuomet, kai būna sausa, o kai metai normalūs, drėgmės pakanka, naudos gali ir nepajausti. Tačiau šiemet tikrai aiškiai matėsi, kuriama lauke buvo reguliuojama, juose buvo žymiai daugiau drėgmės“.

Pastebima, kad tose vietose, kur įrengtas reguliuojamasis drenažas, užauga daugiau žalios masės. Reguliuojamojo drenažo sistemą paprasta prižiūrėti, ji veikia be elektros energijos šaltinio ir gali tarnauti bent 40 metų.

ŽŪM duomenimis, reguliuojamojo drenažo plotas Lietuvoje sudaro tik kiek daugiau kaip 1 000 ha. Tikimasi, kad SP intervencinės priemonės dėka reguliuojamasis drenažas bus įrengtas dar maždaug 6 000 ha plote. 

Per pastaruosius 10 m. vien Kaimo plėtros programos lėšomis rekonstruota apie 22,9 tūkst. km drenažo linijų (32 proc. nuo visų drenažo linijų ilgio), kuriose galėtų būti įdiegiamas reguliuojamas drenažas. ŽŪM specialistai mano, kad ši moderni sistema azoto išplovą į vandens telkinius gali papildomai potencialiai sumažinti 45–60 t per metus.