Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ dėl aukštų elektros kainų per 9 šių metų mėnesius patyrė 43,5 mln. eurų grynąjį nuostolį, teigiama pranešime žiniasklaidai. Tačiau tai neturėjo įtakos bendrovės kryptingam strateginių elektros sistemos sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektų įgyvendinimui ir sklandaus elektros perdavimo sistemos veikimo užtikrinimui. Reaguodama į padėtį elektros rinkoje, „Litgrid“ taip pat pasiūlė dalį bendrovės gautų perkrovų valdymo įplaukų skirti vartotojams, taip nuo kitų metų amortizuojant elektros perdavimo tarifo augimą.

„Trečiąjį šių metų ketvirtį žengėme net keletą labai svarbių žingsnių įgyvendindami sinchronizacijos projektus. Pasirašėme tris sutartis su rangovais ir užbaigėme paskutinius sinchronizacijai reikalingus sausumos elektros perdavimo linijų ir pastočių statybos darbų viešuosius pirkimus. Tuo pačiu laikotarpiu įsigijome programinę įrangą automatinei generacijos valdymo sistemai – sistemos patikimumą užtikrinančiam sinchronizacijos projektui. Kryptingai judame į priekį sinchroninių kompensatorių įrengimo projekte: paruošėme pastotes šių įrenginių prijungimui, dalyvaujame įrenginių gamykliniuose bandymuose. Galiausiai šį ketvirtį užbaigėme paskutiniuosius teritorijų planavimo darbus – „Harmony Link“ jungties ir Darbėnų skirstyklos projektuose“, – sako Rokas Masiulis, „Litgrid“ generalinis direktorius.

Pasak R. Masiulio, kalbant apie finansinius rezultatus, aukštos elektros energijos kainos bendrovei atsiliepė neigiamai.

„Elektros energiją, reikalingą technologiniams perdavimo tinklo nuostoliams kompensuoti, perkame pagal  rinkos kainą, todėl mūsų technologinių nuostolių kompensavimo sąnaudos išaugo 3,7 karto. Dėl šios priežasties pernai per tą patį laikotarpį uždirbtą pelną šiemet pakeitė nuostolis“, – sako„Litgrid“ generalinis direktorius.

Rugpjūčio mėnesį, reaguodama į išaugusias elektros rinkos kainas, „Litgrid“ pasiūlė Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) paskirti didžiąją dalį 2023 m. gautų perkrovų valdymo įplaukų elektros kainos mažinimui (likusi dalis skiriama strateginiams projektams), teigiama pranešime.

Perkrovų valdymo įplaukos nėra laikomos bendrovės pajamomis ir neturi įtakos pelnui ar nuostoliui. Spalio mėnesį reguliuotojo sprendimu 142,3 mln. perkrovų valdymo įplaukų buvo paskirta 2023 m. elektros perdavimo tarifo augimui amortizuoti. Dėl drastiškai išaugusios technologiniuose įrenginiuose suvartojamos elektros energijos kainos tarifas nuo kitų metų turėjo augti tris kartus, tačiau priėmus sprendimą panaudoti perkrovų valdymo įplaukas jis mažėja 4 procentais, palyginti su šių metų tarifu.

Siekdama spartinti atsinaujinančios energetikos projektų prijungimą ir užtikrinti geresnės kokybės paslaugas klientams, „Litgrid“ spalio mėnesį įsteigė Atsinaujinančios energetikos centrą. Trečiąjį ketvirtį buvo pradėti du svarbūs inovacijų projektai, kurie prisidės prie atsinaujinančios energetikos plėtros: elektros perdavimo tinkle pradėtos diegti sensorių ir dirbtinio intelekto pagalba veikiančios kintamo linijos pralaidumo technologijos, kurios suteiks galimybę per tas pačias elektros linijas perduoti daugiau elektros energijos.

„Litgrid“ taip pat sutarė bendradarbiauti su Kauno technologijos universitetu energijos kaupimo sistemų ir perdavimo tinklo valdymo srityse. Taip pat buvo užbaigtos atsinaujinančios energetikos plėtrai svarbios studijos.