Ūkininkų bei perdirbėjų atstovai kritikuoja naują vadinamojo pieno įstatymo redakciją – teigiama, kad Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtas projektas nebuvo derintas su rinkos dalyviais, į jį neįtraukti prekybininkai, o įstatymą perdirbėjai esą nesudėtingai apeis registruodami įmones Latvijoje arba Lenkijoje.

Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) šį trečiadienį išklausė socialinių partnerių pastabas parlamentui jau pateiktam Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo paketui.

KRK klausymų metu pieno gamintojų ir perdirbėjų atstovai prašė projektą grąžinti ir patobulinti.

„Jei įstatymas bus priimtas, esu įsitikinęs, kad jis neveiks arba nevykdysime jo“, – sakė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

Pasak jo, įstatymu turėtų būti reguliuojama ir prekybos tinklų pieno kainos dalis.

„Įstatymu bandoma sureguliuoti kainas tarp smulkių, vidutinių ir didesnių pieno gamintojų, o prekybininkai paliekami nuošalyje. Šitą veiksmą, tą juodą darbą, paliekama atlikti pieno perdirbėjams ir pačiai valstybei užkraunant kokiai nors įmonei kontrolę. Tai yra tikrai nesąžininga“, – parlamentarams kalbėjo J. Sviderskis.

Jo aiškinimu, šiuo metu prekybininkų veiksmus reglamentuojantis Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų įstatymas nėra veiksmingas ir nesureguliuoja antkainio, kurį pieno kainai taiko prekybininkai.

Ūkininkų atstovas taip pat pažymėjo, jog naują tvarką perdirbėjai galės nesunkiai apeiti supirkinėdami pieną per užsienyje registruotas bendroves.

„Labai nesudėtinga įmonę įregistruoti Latvijoje ar Lenkijoje. Ir supirkinės „Rokiškio sūris“ tik per Latvijoje registruotą įmonę“, – tikino J. Sviderskis.

Keturias pieno perdirbimo bendroves atstovaujantis lobistų kontoros „Vento Nuovo“ vadovas Šarūnas Frolenko taip pat aiškino, jog perdirbėjai lengvai išvengs naujojo reglamentavimo, nes jis galiotų tik Lietuvoje.

„Jį apeiti to norintys tikrai galės“, – akcentavo jis.

Lobistas taip pat kritikavo ŽŪM, esą projektas nebuvo suderintas su rinkos dalyviais.

„Vienintelis pasitarimas, kuris buvo, jis buvo tikrai ne paskutinėje stadijoje“, – kalbėjo Š. Frolenko.

Perdirbėjų atstovas dar išskyrė, kad jei įstatymas įsigaliotų, pirkėjai būtų priversti atskleisti savo konkurencinės veiklos sąlygas – priemokų skyrimo tvarką ir konkrečius jų dydžius. Dėl to esą mažėtų konkurencija, kadangi „visi vieni nuo kitų galės nusikopijuoti“.

Įstatyme siūloma įtvirtinti, kad įsigyjant pieną iš pripažinto žemės ūkio kooperatyvo, kai pienas pristatomas tiesiogiai į pieno perdirbimo įmonę, jo kaina negalėtų būti mažesnė negu pieno, kurį pirkėjas pasiima pats.

Pasak Š. Frolenko, tai reiškia, jog perdirbėjai privalės mokėti vienodą kainą už pieną nepriklausomai nuo jo kokybės.

„Atrodo logiška – tam kuris atveža negalima mokėti vidutiniškai mažiau, nei tam, iš kurio pasiimi, nuvažiuoji pats. (...) Bet paprastai nuvažiuojama pasiimti pas didelį gamintoją, kuris turi geriausią kokybę. Tie, kurie atvažiuoja, deja, labai dažnu atveju, tai yra prasčiausia kokybė. Šiandien šitas sakinys realiai rinkoje reiškia, kad nebus galima mokėti mažiau už prastą kokybę“, – dėstė lobistas.

ŽŪM: įstatymo reikia, nes pieno gamintojai neturi lygių derybinių galių

Žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas KRK nariams argumentavo, kad šiuo metu apie 12 tūkst. Lietuvos pieno gamintojų neturi lygiaverčių derybinių galių parduodant pieną perdirbėjams, kurie esą naudojasi dominuojančia padėtimi.

„Prekiaujant pienu stebimi nesąžiningi veiksmai iš pieno pirkėjų pusės, kuomet pieno kainos keičiamos neįspėjus, nevyksta derybos dėl pieno kainų, apie kainų keitimą informuojama prasidėjus įskaitiniam mėnesiui, manipuliuojama keičiant priemokų ir priedų dydžius“, – sakė V. Abukauskas.

ŽŪM Maisto pramonės ir kooperacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Savickienė aiškino, kad pieno įstatymo pataisų nereiktų, jei pieno gamintojų ir pirkėjų sutartiniai santykiai būtų „šiek tiek sąžiningesni“.

„Tau lyg pažadėta kaina, bet tik jei atitiksi eilę sąlygų – pažadėta už tą pieno kiekį, kurį parduodi šiandien. Pieno pirkėjas naudojasi kaip ir tavo uždirbtais pinigais, bet tu juos gauni su tam tikrus atidėjimu. Kaip mes mėnesį atidirbame ir gauname atlyginimą, o ne kažkur po pusės metų, jei tiek toje įmonėje dirbsime ir ne kartą nepavėluosime į darbą ir pan.“, – sakė R. Savickienė.

„Jei pieno pardavėjas pardavė pieną, yra numatytos sąlygos, tai jis ir turi už tą laikotarpį gauti pilną pieno kainą, kas yra suderėta. Ir pieno įstatymas gimsta dėl to, kad yra nelygios derybinės galios“, – pabrėžė ji.

Naujos redakcijos pieno įstatymas jau Seime

ŽŪM paruoštomis pataisomis siekiama stiprinti žalio pieno pardavėjų derybines galias, aiškiau apibrėžti jo kainodarą ir skatinti kooperaciją. Gegužės pabaigoje jos buvo sėkmingai pateiktos Seimui.

Ministerija siūlo nustatyti nesąžiningų pieno pirkimo praktikų sąrašą, įpareigoti pirkėjus aiškiai nustatyti, kokia tvarka mokės priedus ir priemokas.

Įtvirtinus pakeitimus, pirkėjai sutartyse privalėtų nustatyti pastovią ir pagal žemės ūkio ministro nustatytus rodiklius apskaičiuotą pieno kainą, kuri būtų perskaičiuojama, jei rodikliai keistųsi.

Įstatyme numatyta, kad rodiklius galėtų lemti rinkos ir gamybos išteklių kainų pokyčiai, indeksus, galutinės pieno kainos apskaičiavimo metodai, kiti veiksniai.

Būtų draudžiama savavališkai keisti pieno pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas prieš tai nepranešus kitai sutarties šaliai. Dar pirkimo kaina negalėtų būti mažinama dažniau nei du parduodamo pieno tiekimo laikotarpius paeiliui.

Be to, pirkėjai negalėtų taikyti kitokių priemokų ir priedų ar jų dydžių, nei nustatė pagal savo sudarytą tvarką.

Priemokų ir priedų sistema būtų vieša ir iš anksto žinoma.

Mokamų priedų suma negalėtų viršyti 20 proc. pieno pirkimo kainos.

Taip pat pirkėjas iš Lietuvoje registruoto pardavėjo negalėtų pirkti pieno, kurio sudėtis ir kokybė nebuvo įvertinta valstybės valdomoje akredituotoje laboratorijoje.

Konkurencijos taryba yra paskelbusi, kad įstatyme numatomas pieno supirkimo kainų reguliavimas bei kainodaros viešinimas, gali riboti konkurenciją pieno sektoriuje.

ŽŪM parengė naują įstatymo redakciją reaguodama į nuo šių metų ženkliai kritusias žaliavinio pieno supirkimo kainas, dėl kurių ūkininkai pradėjo protestus, dalis jų reikalavo 40 mln. eurų skubios paramos. ŽŪM išmokoms pieno gamintojams jau skyrė 8 mln. eurų, daugiau finansavimo tikimasi sulaukti iš Europos Komisijos.