Amoniako emisijos iš fermų – opi problema kiekvienam gyvulininkystės ūkio šeimininkui. Ūkiuose vis dažniau taikomos mikrobiologinės priemonės, padedančios išskiriamus amoniako kiekius. Tačiau olandai pademonstravo technologijas, kurios mūsų ūkiuose dar nematytos. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) konsultantas Alvydas Pečiulaitis aplankęs tris Nyderlandų pieno ūkius atviras – tokios inovacijos yra itin modernios, tačiau mūsų ūkiams – per brangios. Maža to, olandų politikai ieško būdų kaip į Baltijos šalis galėtų eksportuoti kuo daugiau perdirbto mėšlo.

Lietuvoje nematytos technologijos

Nyderlandų žemės ūkio sektorius toliau žengia devynmyliais žingsniais. Jų ūkininkai kasmet užaugina 3,8 mln. galvijų, 13 mln. kiaulių ir 104 mln. viščiukų ir yra viena didžiausių Europos mėsos eksportuotojų. Daugiau nei pusė Nyderlandų žemės yra naudojama žemės ūkiui, šioje šalyje fiksuojamas didelis azoto nusėdimas. Dėl to olandų ūkininkai jau kuris laikas diegia įvairius technologinius sprendimus, padedančius kontroliuoti taršą, sklindančią iš gyvulininkystės ūkių. Nyderlanduose itin daug paviršinių vandens telkinių, upės kanalizuotos, o jų kanalai suraizgyti į itin tankų tinklą. Dėl to nenuostabu, kad mėšlo ir srutų tvarkymo sprendimai olandų fermeriams itin aktualūs.

Praėjusią savaitę susipažinti su inovatyviais mėšlo tvarkymo sprendimais į Olandijos ūkius vyko delegacija iš Lietuvos. Tris olandų pieno ūkius su žemdirbiais ir Žemės ūkio ministerijos atstovais aplankęs ŽŪR konsultantas A. Pečiulaitis džiaugėsi turėjęs galimybę iš susipažinti su mūsų šalyje dar nematytomis inovacijomis.

Pirmasis aplankytas olandų ūkis – eksperimentinis ir jame jau kuris laikas veikia amoniako ir kitų medžiagų perdirbimo sistema. Technologija iš tiesų įdomi ir neįprasta. Prieš karvėms patenkant į robotizuotą melžimo aikštelę, jos pašaru viliojamos į zoną, kurioje piendavės roboto pagalba masažuojamos siekiant, kad jos ištuštintų šlapimo pūslę. Tokiu būdu surenkamas visas šlapimas ir jis perdirbamas pašalinant nereikalingas medžiagas: amoniaką, metaną ir kt. Perdirbtas ir aplinkai nebekenksmingas šlapimas vėliau išliejamas laukuose kaip trąša. „Iš visų karvių tokiu būdu surenkamas šlapimas, kuris vėliau perdirbamas. Viskas veikia kaip laboratorijoje išgaunant distiliuotą vandenį. Tai nėra pigi technologija, mums investicijos nebuvo detalizuotos. Šis ūkis Nyderlanduose kol kas vienintelis ir eksperimentinis. Ūkio savininkas sakė esantis patenkintas tokia naujove“, – įspūdžiais po vizito dalijosi A. Pečiulaitis.

Karvės laikomos ant smėlio

Lietuvoje įprasta, kad fermose laikomos pieninės karvės stovi ant betoninių grindų, o ilsisi ant guminių kilimėlių. Jeigu pieno ūkis turi galimybes – piendaves išleidžia ganytis pievose arba pasivaikščioto mociono aikštelėse. O štai olandai taiko kiek kitokią praktiką. Jie dalį galvijų laiko ant smėlio. Taip ir yra dėl paprastos priežasties – dalyje Nyderlandų vyrauja šlapynės, dėl to gyvulius laikyti atvirame lauke nėra galimybių. Anot ŽŪR konsultanto A. Pečiulaičio, dėl gyvūnų gerovės principų įgyvendinimo, pastatytos didelės, erdvios pastogės, o ant žemės supiltas storas smėlio sluoksnis. Po metų smėlis yra surenkamas, mėšlas atskiriamas ir nugabenamas perdirbimui, o smėlis – išvežamas į durpynus.

Mėšlo garų surinkimas

Dviejuose iš lankytų olandų ūkių demonstruotas karvių laikymas ant grotelinių grindų siekiant perdirbti mėšlo ir srutų skleidžiamus garus. Lietuvoje grotelinės grindys laikomos kiaulės, o olandų fermeriai tvirto plastiko grindis su tarpeliais kloja ir galvijams, mat per grindyse esančius tarpelius mėšlas ir srutos patenka į surinkimo rezervuarą, o jame besikaupiantys garai perdirbami, nusodinamos nepageidaujamos, atmosferą teršiančios medžiagos. Šios inovacijos tikslas – į atmosferą išleisti kuo švaresnį orą, stiprinti kvapų kontrolę.

  Viename iš ūkių ši technologija taikyta laikant 70 karvių, o investicijos mėšlo garų surinkimui ir perdirbimui atsiėjo 80 tūkst. eurų. 200 karvių laikančiam pienininkui įdiegti tokį sprendimą kainavo apie 300 tūkst. eurų. „Ūkininkai džiaugėsi, kad nutraukus ir apdorojus garus mėšlas taip nebesmirda, tausojama ir aplinka. Taip pat ūkiuose pamatėme ir mėšlo separavimo sistemas, tačiau tai jau mūsų nenustebino, nes didesni pieno gamintojai jau ir pas mus taiko šią technologiją“, – tikino A. Pečiulaitis.

Kol kas inovacijos per brangios

Jis apgailestavo, kad mūsų pieno ūkiams tokios pažangios inovacijos būtų per ne lyg didelė finansinė našta. Su valstybės pagalba tai galėtų bandyti įgyvendinti tik stambesni ūkiai ar žemės ūkio bendrovės. „Lietuvos žemės ūkio ministerija galėtų viename eksperimentiniame ūkyje įdiegti tokią sistemą tam, kad sužinotume, kokia maksimali to nauda, ir kiek efektyvus yra amoniako, metano surinkimas. Olandai už pieno litrą gauna daugiau kaip 50 ct, todėl natūralu, kad jiems daug laisvesnės rankos investuoti į išmaniąsias technologijas, nukreiptas į aplinkos tausojimą“, – pažymėjo A. Pečiulaitis.

Nori mėšlą eksportuoti Baltijos šalims

Nyderlanduose buvo lankomi ne tik ūkiai, bet ir organizuotas dvišalis žemės ūkio ministerijų atstovų susitikimas. Pasak A. Pečiulaičio jame iš olandų politikų buvo itin juntama, kad jie suinteresuoti perdirbtą mėšlą eksportuoti į Baltijos šalis. „Jie pristatė kiek kainuotų mėšlo tona jeigu Lietuvos ar Latvijos ūkiai pirktų olandišką mėšlą. Buvo juntamas didelis suinteresuotumas“, – pabrėžė A. Pečiulaitis.