Žemdirbiams reikalaujant panaikinti įpareigojimą dalyje ariamos žemės atkurti daugiametes pievas, o Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) pirmadienį laikinai sustabdžius sprendimus dėl jų atkūrimo, Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas sako, kad tai ūkininkams leidžia kiek nusiraminti.  

„Teigiamai vertiname, nes to ir buvo prašoma. Tą premjerė ir pažadėjo, nors tiesiogiai sakė, kad negali pagal teisę atsakyti už Nacionalinės mokėjimo agentūros darbą“, – LRT radijui trečiadienį sakė Ignas Hofmanas.

„Tas teisinio fakto sustabdymas ūkininkams leidžia kažkiek būti ramesniems. (...) Laikas buvo penkiolika dienų dėl apskundimo, dabar jį galima išnaudoti laukiant Komisijos (Europos Komisijos – BNS) atsakymo“, – pridūrė jis. 

Vėliau jis BNS paaiškino, kad nuo gruodžio NMA ūkininkams siųstus pranešimus dėl daugiamečių pievų atkūrimo jų žemėse jie per 15 dienų galėjo apskųsti, tačiau ne visi tą padarė, nepaisant to, kad kai kuriems ūkininkams tokie pranešimai siųsti per klaidą ar nepagrįstai.

Anot I. Hofmano, pranešimų atšaukimas suteikia daugiau laiko daugiamečių pievų atkūrimo problemos sprendimui, be to, net jos neišsprendus gavę pranešimus ūkininkai vėl turės 15 dienų juos apskųsti.

„Galės ūkininkai iš naujo apskųsti sprendimą. Kiti ir per klaidą gavo, visokių situacijų buvo. Pirmi laiškai, kurie buvo išsiųsti, žmonės jau būtų praleidę tą terminą ir šitos galimybės nebeturėtų, dabar, kada atšaukė, tai turės, jeigu išspręs tą problemą. O jeigu ir neišspręs, tai vėl iš naujo galės tą daryti“, – BNS sakė I. Hofmanas.

Vis dėlto I. Hofmanas tikisi, kad daugiamečių pievų atkūrimo problema bus išspręsta. 

„Tikimės, kad tas referencinis dydis, tas pievų plotas, kuris 300 tūkstančiais hektarų yra daugiau nei, mūsų vertinimu, turėtų būti, nei visą laiką dešimt metų buvo, tikimės, kad tą pavyks pasiekti, ar per Europos Komisiją ar nacionaliniu lygiu kažkaip bus sprendžiama – tą irgi išgirdome pažadą“, – LRT radijui teigė Žemės ūkio tarybos pirmininkas.

I. Hofmano teigimu, Lietuvos daugiamečių pievų plotas turėtų siekti apie 400 tūkst. ha. 

„Buvo visą laiką 400 tūkst. ha iki 2014 metų, bet dėl priimto sprendimo, kad pievos, kurios deklaruojamos penktus metus, sistema jas automatiškai paverčia daugiametėmis. Ūkininkai kitaip deklaruoti negalėjo, nors ta pieva galėjo būti sėjomainos dalis, persėjama kas du metai. Tos pievos daugiametės išaugo kultūrinių pievų sąskaita – šitų sumažėjo, o šitų išaugo dėl biurokratinės klaidos“, – BNS situaciją paaiškino I. Hofmanas.

Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius praėjusią savaitę pabrėžė, kad sisteminę klaidą buvo galima matyti jau anksčiau – nuo 2015 iki 2018 metų daugiamečių pievų plotas šoktelėjo nuo 500 tūkst. ha iki 750 tūkst. ha.

NMA sprendimas priimtas laukiant Europos Komisijos (EK) įvertinimo, kuris galėtų sudaryti prielaidas sumažinti daugiamečių pievų kasmetinį referencinį santykį, pirmadienį skelbė Žemės ūkio ministerija. 

Galutinį sprendimą dėl prievolės atkurti daugiametes pievas ir ganyklas ar dėl tokios prievolės atšaukimo planuojama pateikti iki kovo 20 dienos.

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis antradienį sakė, jog pievas reikės atkurti, tačiau tikėtina, mažesnę dalį nei buvo numatyta iki šiol. Anot jo, tikimasi, kad EK leis sumažinti daugiamečių pievų kasmetinį referencinį santykį. 

„Negali niekas atsipalaiduoti, kad tų pievų nereiks atstatinėti, tačiau svarbu yra, kad prieš savaitę įvyko susitikimai darbuotojų lygiu ir ministras susitiko su komisaru, Žemės ūkio direktorato vadovu. Mums buvo pasakyta, kad galėsime keisti deleguotą reglamentą, reiškia, galėsime šiek tiek pakeisti referencinius plotus“, – LRT radijui antradienį sakė E. Giedraitis.

Pagal Europos Sąjungos (ES) reglamentą daugiamečių pievų ir ganyklų plotas negali sumažėti daugiau kaip 5 proc. – kasmet ūkininkų deklaruotas plotas lyginamas su referenciniu laikotarpiu, kuris pernai keitėsi. Iki 2022 metų plotai buvo lyginami su 2015 metais deklaruotu plotu, o nuo 2023 metų – su 2018 metais. 

K. Navickas yra sakęs, kad problema dėl pievų susidarė 2014 metais ES vykdant Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą – tuomet įtvirtintas reikalavimas išlaikyti daugiamečių pievų santykį, kad jų plotas nemažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su referenciniu plotu.