Ir toliau verdant diskusijoms dėl daugiamečių pievų atkūrimo, buvęs Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovas Erikas Bėrontas socialiniame tinkle „Facebook" pasidalino savo nuomone. Jis pateikė įrankį www.daugiametespievos.lt, kuriuo valstybė galėtų pasinaudoti, siekdama padėti ūkininkams. 

Negalima visko užkrauti ūkininkams

Jis tikina, kad realios daugiamečių pievų problemos Lietuvoje - nėra. „Lietuva yra labai žalia de facto, o popieriai ir vien tik deklaracijos neatspindi daugiamečių pievų realybės. Dabar paskelbiu įrašą, kuris sulauks tikrai daug įvairių komentarų ir kritikos bei pesimizmo, bet pateikiu, kaip aš matau, kad daugiamečių pievų problema yra lengvai sprendžiama. Ir jei jau prieš porą dienų EK komisaras išgirdo Lietuvą ir pažadėjo šią problemą spręsti, tai padedu viešai ir vieną iš galimų sprendimų, kurie leistų pagrįsti DGP plotus.

Lietuvoje žemėnauda dar nėra taip susiformavusi kaip Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje ar kitose senose valstybėse. Turime didelius kiekius žemės plotų, kurie yra nuomojami, parduodami, paveldimi, valstybiniai, institucijų nekomepetenciją ir t.t. Bet dėl to juk nekinta faktiniai Lietuvos žemės duomenys. Taigi kai kalbamės su Europos Komisija, kalbėkime ne apie popierius, o apie faktą, kokia mūsų Lietuva yra. Ir kad taisyklės ar teisės aktai, kuriais skaičiuojami referenciniai plotai ar kiti dalykai tiesiog netinka Lietuvai. Tam ir turime žmones Briuselyje ar ten važiuojančius, kad tą paaiškintų, o ne turistautų", - piktinosi E. Bėrontas.Jis pabrėžė, kad Lietuva įsipareigojo išlaikyti tam tikrą daugiamečių pievų plotą stodama į ES. „Lietuva jį ir išlaiko de facto. Faktas yra žymiai svarbiau nei popieriuose deklaruojami plotai. Labai dideli Lietuvos plotai, kur yra daugiametės pievos yra NEDEKLARUOJAMI. Todėl turime aiškiai pasakyti ir parodyti tai Briuseliui. Lietuvos plotas yra 6,53 mln. ha. Deklaruojamas plotas yra tik 2,9 mln. ha. Todėl negalima daryti skaičiavimų ir jais remtis vadovaujantis tik ūkininkų tiesioginių išmokų deklaracijomis ir visos naštos užkrauti tik ūkininkams. O kur kiti žemės savininkai?", - klausė jis.

Svarbu suskaičiuoti nedeklaruotas
Žvelgdamas toliau, E. Bėrontas išskyrė visas daugiametes pievas, ne tik deklaruotas NMA. „Tą parodo žalia spalva ir tai yra įrodymai EK ir komisarui, kad Lietuvoje daugiamečių pievų skaičius nemažėja, o deklaruotų NEREIKIA ATKŪRINĖTI, o reikia susiskaičiuoti NEDEKLARUOTAS! Jei kažkas nori realiai spręsti šią problemą, tai visada prašom, kreipkitės ir skaičiavimai gali būti padaryti. Tai yra didelis darbas, tačiau jį reikia vienąkart padaryti ir šitus skaičius DEKLARUOTŲ PIEVŲ + NEDEKLARUOTŲ reikia teikti Europos Komisijai ir juos rodyti bei lyginti su Lietuvos įsipareigojimais. O ne gyventi tik deklaracijose ar popierėliuose. Ir tikrai nenoriu girdėti, kad čia neišeina, metodika netinka, reglamentas neleidžia, negirdi ir pan. Pats daug metų dirbau su Briuseliu ir viską ten jie girdi, tik reikia dirbti, mokėti dirbti ir kalbėti argumentais.
Realus DGP referencinis skaičius yra NMA deklaruotos (beje NMA vienintelė institucija, kiek matau, kuri gali pasakyti, kas jos kompetencijoje vyksta, kai kalbame apie pievas, priešingai nei kitos, kurių neminėsiu) ir patikrintos DGP + nedeklaruotos DGP. 10 metų atgal ir metro tikslumu galim pasakyti, kur buvo pieva, kur ne. Tad prie NMA DGP plotų pridėjus daug ploto išeinančio už deklaracijų ribų, mes matome labai daug žalios pievų spalvos.
www.daugiametespievos.lt atvaizdavome ir parodėme žaliai daugiametes pievas pamečiui (išmesti visi galimi medeliai, krūmeliai ir tt). Galite matyti žemėnaudą. Tokio atvaizdavimo pilnai užtenka, kad toliau būtų galima dirbti ties problemos sprendimu, skaičiavimais ir įrodinėjimu", - aiškino E. Bėrontas

Neatkūrus gresia sankcijos

Agrobitė primena, kad Lietuva, įstodama į Europos Sąjungą, įsipareigojo saugoti daugiametes pievas. Nuo 2023 m. daugiamečių žolynų plotų ir bendro žemės ūkio paskirties žemės ploto santykis negalėjo sumažėti daugiau kaip 5 proc., palyginti su 2018 m. referenciniu santykiu. Šiais metais šis santykis, palyginti su 2018 m. nustatytu referenciniu dydžiu Lietuvoje, sumažėjo 18,64 proc., todėl atsiranda prievolė atkurti daugiametes pievas pareiškėjams, kurie, remiantis trejų ankstesnių metų paraiškų duomenimis, suarė ar kitaip pakeitė daugiametes pievas.

Numatoma, kad atsiradus reikalavimui atkurti daugiametes pievas ir jų neatkūrus, sankcijos būtų taikomos ne konkrečiai paramos schemai, o visai pareiškėjo paraiškai. Sankcijos procentinis dydis gali sudaryti nuo 1 proc. iki 5 proc., įvertinus pažeidimą (neatkurto ploto dydį).

.