Tarptautinėje konferencijoje – diskusijos dėl BŽŪP ateities

Praėjo dvidešimt metų nuo Lietuvos narystės Europos Sąjungoje. Per šiuos metus šalies žemės ūkis ir gyvenimas kaime ženkliai pasikeitė. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą prisijungėme prie Bendrosios žemės ūkio politikos. Reikia pripažinti, jog šis kelias nebuvo lengvas – jame pasitaikė kliūčių ir klaidų, krizių ir sukrėtimų. Vieni sunkumai kilo dėl patirties stokos, pasaulinių ekonomikos tendencijų, kitus sukėlė penkiasdešimt metų negailestingai skiepyta svetima tarybinė tvarka ir atmestinas požiūris į darbą, nuosavybę, iniciatyvas iš apačios. Tačiau Lietuvos kaimas atgimė – prisitaikiusios prie šių laikų atgijo ūkininkavimo tradicijos. Modernėjo žemdirbių sąmonė – atsirado daugiau pasitikėjimo savo jėgomis, atsikūrė tarpukaryje veikusios, kūrėsi naujos žemės ūkio sektorių, kaimo jaunimo, bendruomenių ir kitos organizacijos, kurios pradėjo atstovauti savo narių interesams ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu, padidėjo domėjimasis mokslo ir technikos naujovėmis. Kaimas lėtai, bet užtikrintai vėl tapo šviesia Lietuvos dalimi, kuri sunkiai dirba, bet daug pasiekia, prisimena praeitį, bet žvelgia į ateitį, išsaugo tradicijas, bet nebijo naujovių.

Kad aktyviai dirbo visos Žemės ūkio rūmų organizacijos, liudija mūsų sausio 10 d. Vilniaus rajone organizuojama tarptautinė konferencija „Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) 20-mečiui: Bendroji žemės ūkio politika – geroji patirtis ir ateities perspektyvos“, kurioje dalyvaus Europos Komisijos DG AGRI vadovas Mario Milouchev, skaitysiantis pranešimą apie naujausius Bendrosios žemės ūkio politikos pokyčius ir ateities perspektyvas. Apie žemdirbių, kooperatyvų ir kitų kaimo plėtros procesuose dalyvaujančių savivaldos organizacijų vaidmenį formuojant ES žemės ūkio ir kaimo politiką, Europos ir nacionaliniame lygyje kalbės Lennart Nilsson, Cogeca (ES Generalinės žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos) prezidentas, Massimiliano Giansanti, Copa (ES Profesinių žemės ūkio organizacijų komiteto) prezidentas ir Elli Tsiforou, Copa-Cogeca (ES Generalinės žemės ūkio kooperatyvų konfederacijos ir Profesinių žemės ūkio organizacijų komiteto) generalinė sekretorė. Sulauksime ir Jurgen Tack, ELO (Europos žemės savininkų organizacijos) generalinio sekretoriaus pranešimo apie Europos žemės ir miško savininkų lūkesčius ES Bendrajai žemės ūkio politikai. Konferencijoje ne tik klausysime pranešimų, bet ir diskutuosime, o diskusijose dalyvaus ilgamečiai partneriai: Lenkijos žemės ūkio rūmų, Estijos žemės ūkio ir pramonės rūmų, Vengrijos žemės ūkio rūmų, Latvijos žemės ūkio organizacijų bendradarbiavimo tarybos, Rumunijos žemės ūkio ir kooperacijos aljanso vadovai.

Lietuvos kaimo ir žemės ūkio pokyčiai per 20 metų

Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, nuo 2003 iki 2020 metų ūkių skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik 52 proc., iki 132 tūkst. Tuo metu jų vidutinis plotas išaugo 139 proc., iki 22,2 hektaro.

ES politika ne visada ragino smulkiųjų ūkių plėtrą – pirmąjį Lietuvos dešimtmetį Bendrijoje buvo atvirkščiai. Kai Lietuva tik įstojo į ES, buvo išmokos už pasitraukimą iš žemės ūkio veiklos, kas įtakojo vyresnių žmonių, daugiausia užsiimančių gyvulininkyste, pasitraukimą. Žinoma tai padarė didelį poveikį. Žemės ūkio ministerija tuomet skelbė, kad kasmetės išmokos paramos gavėjams mokamos siekiant užtikrinti jų prarastas pajamas. „Ankstyvo pasitraukimo išmokos gali būti mokamos ne ilgiau kaip 15 metų arba, kol paramos gavėjui sukaks 70 metų, ūkio darbuotojui – iki nustatyto pensinio amžiaus“, – buvo nurodyta taisyklėse. Paviešinta informacija, kad nuo 2004 m. pagal šią priemonę išmokėta 210 mln. eurų, o ja pasinaudojo 22 tūkst. pareiškėjų.

Per pastaruosius 20 metų pastebimai pasikeitė ir Lietuvos žemės ūkio produkcijos struktūra. 2004 m. didžiausia jos dalis (23,8 proc.) teko pienui, o gyvulių ir paukščių auginimas bei javai sudarė beveik po tiek pat (20,5 ir 21,1 proc.).

2022 m. pieno dalis buvo susitraukusi iki 16,9 proc., gyvulių ir paukščių – iki 11,5 proc., o javų išaugusi iki 37,7 proc. Taip pat per šį laikotarpį smarkiai išaugo perdirbamų augalų perdirbimui: nuo 6,6 iki 16,5 proc.

Per 20 metų nuo įstojimo į ES, Lietuvos kaimą ir žemės ūkį pasiekė 18 mlrd. Eur. Žemės ūkis ir kaimas pasikeitė: palyginti su 2004 metais, 2,8 karto išaugo žemės, miškų ūkio sektoriuje sukuriama bendroji pridėtinė vertė, beveik 10 kartų išaugo eksportas, kaimuose veikia beveik 2 tūkst. kaimo bendruomenių.

Tačiau ekonominė gerovė turi savo kainą. Nors per narystės ES laikotarpį darbo našumas išaugo 3,8 karto, užimtumas kaime sumažėjo net 67 proc. Tokį pokytį patiria visos ES šalys, o kad jis būtų kuo mažesnis, numatyti rėmimo instrumentai, investicijos į kaimą.

Lietuvos žemės ūkio rūmų organizacijos aktyviai dirbo ir teikė daug siūlymų dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano, parengėme ne vieną rezoliuciją ir pateikėme valdžios institucijoms. Svarbu, kad atstovaujame ne tik žemės ūkio sektoriui, bet ir kaimo bendruomenių, VVG tinklo mastu. Daug dėmesio skiriame švietimui, kooperacijai, trumpų tiekimo grandinių skatinimui, kaimo verslui ir skaitmenizacijos priemonių iniciatyvoms. Turime suprasti, kad ne konkuruodami, o kooperuodami žinias, pajėgas, idėjas galime gauti didesnę pridėtinę vertę tiek moraliai, tiek materialiai.

Apie ateities perspektyvas

Europos Parlamento duomenimis, 2021–2027 m. visos Bendrijos BŽŪP biudžetas sudarys 378,532 mlrd. eurų ir tai sudarys 31 proc. visų ES įsipareigojimų. Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai 2023–2027 metams ES ir Lietuvos valstybė skyrė 4,281 mlrd. eurų. Žemės ūkis yra išskirtinis ir sudėtingas sektorius, veikiantis ne tik vietos rinkoje, bet ir visame pasaulyje, todėl įtaką žemės ūkiui daro ir mūsų šalies ekonomika, ir pasaulio ekonomika bei geopolitiniai įvykiai, turintys poveikį trąšų, grūdų, energijos kainoms. Lietuviai turi daug dirbamos žemės, vadinasi turime didelį potencialą augti. Kad išnaudoti šias galimybes, turime mokytis didinti našumą, diegiant naujas technologijas, ūkininkaujant ir siekiant sukurti tvaraus maisto ateitį. Jau paskaičiuota, kad 2050 m. pasaulyje net 50 proc. išaugs maisto poreikis. Vadinasi ūkininkai, turės surasti būdus, kaip dirbant tvariau pagaminti maisto daugiau. Lietuviai ne tik darbštūs, bet ir sumanūs, todėl manau įvaldys ne tik tvaraus ūkininkavimo būdus, bet ir kooperacijos įrankius, kurie ES sėkmingai gyvuoja jau 120 metų ir ten kooperuotų ūkių yra 98 proc., tuo tarpu Lietuvoje tik apie 12 proc. Čia matau galimybes jauniesiems ūkininkams, kurie yra ryžtingi, drąsiai diversifikuoja savo veiklas, imasi naujovių ir yra pozityviai nusiteikę.