Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) turėtų išanalizuoti priežastis, dėl kurių 2020–2022 m. nepasiekė penktadalio tęstinės veiklos rodiklių planuotų reikšmių, kad jas eliminuotų ateityje, nurodoma Valstybės kontrolės audito ataskaitoje.

Pastebima, kad administracinės naštos mažinimo poreikis ir mažinimo priemonės nėra tiksliai identifikuojamos, nes ministerija nekaupia ir nesistemina žemės ūkio asociacijų bei savivaldybių teikiamų pasiūlymų dėl šios naštos. Be to, žemės ūkio sektoriaus dalyviai turėtų būti aktyviau įtraukiami kaip socialiniai partneriai į politikos formavimo klausimų sprendimui sudarytų darbo grupių veiklą.
Valstybės kontrolė atliko auditą „Žemės ūkio ministerijos valdymo ir atsakomybių sistema“, kuriuo vertino, ar ministerijos valdymo ir atsakomybių sistema leidžia užtikrinti efektyvią veiklą ir rezultatus. Audito rezultatai leidžia konstatuoti, kad sistemoje yra tobulintinų sričių, į kurias būtina atsižvelgti siekiant užtikrinti sklandų ir efektyvų politikos formavimą. Žemės ūkio ministerijos valdymo ir atsakomybių sistema tobulintina – 2020–2022 m. nepasiekta penktadalis tęstinės veiklos planuotų rodiklių, tarp jų: melioracijos sistemos modernizavimas, sertifikuoto ekologinio ūkininkavimo didinimas ir žemės ūkio kooperatyvų augimas. Valstybės kontrolė pabrėžia, kad ministerija turėtų išanalizuoti nepasiektų rodiklių priežastis ir imtis sistemos tobulinimo. „Aktyvesnis ministerijos bendradarbiavimas su socialiniais partneriais, visapusiškesnis jų įtraukimas į politikos formavimo darbo grupes padėtų priimti sprendimus, labiau atitinkančius suinteresuotų šalių lūkesčius. Tokie sprendimai užtikrintų administracinės naštos mažinimą, o teisės aktų nereikėtų koreguoti po kelis kartus, įnešant sumaišties ir neaiškumo, kaip yra šiandien“, – pranešime teigė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
Žemės ūkio asociacijos teikia pasiūlymus dėl galimo administracinės naštos mažinimo, tačiau ministerijai tokios informacijos nesisteminant sudėtinga parinkti taiklias priemones problemoms išspręsti. Be to, savarankiškai deklaruojančių žemės ūkio naudmenas ir pasėlius ūkininkų daugėja vos 0,1–0,2 proc. punkto kasmet. Patobulinus deklaravimo sistemą galėtų būti mažinama ir administracinė našta.

Žemės ūkio gamtinių rizikų valdymas šiuo metu orientuotas į patirtų žalų ir draudimo įmokų kompensavimo mechanizmus, tačiau neskatinamos savarankiškos prevencinės priemonės. Nuo stichinės sausros, vienos didžiausių rizikų, apdraudžiami tik nedideli pasėlių ir augalų plotai: 2022 m. tokie apdrausti plotai sudarė tik 0,74 proc. Efektyviai nefunkcionuojant draudimo sistemai, nuostolius žemdirbiams kompensuoja valstybė iš Valstybės biudžeto arba ES fondų. Siekiant išvengti galimų nuostolių ūkininkams ir išlaidų valstybės biudžetui bei dažnėjant ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams, svarbu ūkininkus konsultuoti draudimo klausimais.

Žemės ūkio ministerijai įgyvendinus strateginio valdymo pokyčius ir pasiekus tęstinės veiklos tikslus, vykdant taiklesnes priemones administracinės naštos mažinimui, skatinant ūkininkus patiems valdyti riziką dėl meteorologinių reiškinių, sukūrus modernesnę ir patrauklesnę vartotojams žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo sistemą ir labiau įtraukus socialinius partnerius į politikos formavimą, būtų užtikrinama efektyvesnė ir rezultatyvesnė ministerijos veikla.
Lietuvoje yra registruota 148,8 tūkstančio žemės ūkio valdų valdytojų, valdančių beveik 2,9 mln. hektarų.

Žemės ūkio sektorius kartu su miškininkyste ir žuvininkyste 2022 metais sukūrė 4 proc. bendrojo vidaus produkto.Lietuvos žemės ūkio, maisto pramonės ir žuvininkystės sektorių konkurencingumas yra žemesnis nei Europos Sąjungos vidurkis.