Tebesitęsiant žiemai aplinkosaugininkai primena, kad individualius namus galima šildyti tik aplinkos neteršiančiu ir pavojaus žmogaus sveikatai nekeliančiu kuru. Namų šildymui negalima deginti atliekų. Už atliekų ar kitų medžiagų, kurios nėra kuras, deginimą gali tekti susimokėti baudą ir atlyginti žalą aplinkai. 

Šildymo sezonu padidėja oro užterštumas individualių namų rajonuose. Šį užterštumą nemaža dalimi lemia neatsakingas kai kurių gyventojų elgesys, kai patalpos šildomos deginant tam netinkamus daiktus: plastiko pakuotes, senus baldus, tekstilę ir net cheminėmis medžiagomis apdorotus pabėgius. Tokių daiktų deginimas teršia ne tik aplinkos orą, bet ir dirvožemį bei gruntinius vandenis. 

Deginamų atliekų poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai 

Deginant atliekas ar kitas kurui neskirtas medžiagas į aplinkos orą patenka įvairūs kenksmingi ir taršūs degimo produktai, tad žmonės, kūrendami draudžiamomis medžiagomis, ypač kenkia savo ir aplinkinių sveikatai. Be to, aplinkiniai jaučia nemalonų kvapą, galintį sukelti ne tik kosulį, bet ilgainiui ir rimtesnes kvėpavimo takų ligas. Jokiu būdu negalima deginti pramoninių ir buitinių atliekų, tokių kaip tekstilė, avalynė, baldai, langų rėmai, plastikų, apdorotų lakais, klijais, dažais, impregnuojamosiomis medžiagomis, padangų likučių ir t.t.  

Labai pavojinga namų šildymui naudoti cheminėse medžiagose išmirkytus medinius pabėgius (geležinkelio bėgių atraminės detalės). Juos deginant išsiskiria įvairūs kenksmingi teršalai, kurie užteršia ne tik aplinkos orą, bet laikui bėgant jie nusėdę į dirvožemį patenka į gruntinius vandenis taip juos užteršdami.  

Didžiausia žala aplinkai ir žmonių sveikatai daroma deginant alyvą ir alyvos produktų atliekas  – deja, bet šio draudimo nepaiso kai kurios komercine veikla užsiimančios įmonės, pvz., automobilių remonto dirbtuvės. Deginant alyvos atliekas, į orą patenka sunkiųjų metalų, kurių didelė koncentracija gali sukelti kvėpavimo ir odos ligas. Nusėdusios ant žemės sunkiųjų metalų dalelės užteršia dirvą ir paviršinius bei gruntinius vandenis. 

Atliekų kūrenimas kietojo kuro katiluose (pvz., krosnyje) užteršia katilo ir dūmtraukio paviršius kenksmingais suodžiais. Dėl to blogėja šilumos perdavimas į patalpas, kyla gaisro pavojus, nes gali užsidegti dūmtraukyje susikaupę suodžiai. 

Aplinką teršia ir pelenai 

Aplinkosaugininkai primena, kad aplinką gali teršti ir kūrenimo metu susidarantys pelenai. Dalis žmonių, pelenus išbarsto prie savo namų, sode, darže neatkreipdami dėmesio į jų kokybę, jei buvo kūrenama netinkamu kuru. Pelenuose, likusiuose sudeginus draudžiamas medžiagas ar atliekas, yra žmogui ir aplinkai kenksmingų junginių. Tokius pelenus išbarsčius šie junginiai įsiskverbia į dirvožemį, o iš ten gali patekti į gruntinius vandenis, auginamus vaisius, daržoves ir kitus augalus, o su jais – į gyvūnų ar žmonių organizmus. 

Svarbu 

Netinkamai prižiūrimi kaminai ir židiniai į aplinką papildomai išskiria kenksmingas medžiagas net ir naudojant tinkamą (išdžiovintą bei sausą medieną, medžio pjuvenų briketus ar granules) kurą. 

Atsakomybė 

Aplinkosaugininkai informuoja, kad už neskirtų kūrenimui medžiagų ar atliekų deginimą, asmenims taikoma Administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksą nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1170 eurų. 
Pakartotinai padaryti nusižengimai užtraukia baudą asmenims nuo 270 iki 1200 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 500 iki 3000 eurų. 
Taip pat skaičiuojama aplinkai padaryta žala, kurios minimalus dydis – 100 eurų.  

Pastebėjus neteisėtai deginamas atliekas ar kitas medžiagas, kurios nepriskiriamos kurui, gyventojams reikėtų kreiptis skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.