Medžių savaiminukų išsaugojimui valstybė siūlo 900 eurų už hektarą

Gyventojai, turintys ne miško paskirties žemės sklypus, kuriuose savaime užaugo medžiai, iki 2026 m. gruodžio 16 d. gali kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą ir gauti finansinę paramą tokių plotų išsaugojimui bei įtraukimui į miško žemės apskaitą. Parama finansuojama iš Klimato kaitos programos, o bendrai šiai priemonei numatyta 4 mln. eurų. Vienam pareiškėjui mokama vienkartinė 900 eurų (su PVM) kompensacija už kiekvieną į miško apskaitą įtrauktą hektarą. Šia galimybe jau pasinaudojo šimtai gyventojų: 354 pareiškėjams išmokėta daugiau kaip 976 tūkst. eurų, o mišku įregistruota 1082 hektarai anksčiau ne miško paskirties žemės.

Paramą gali gauti fiziniai asmenys, valdantys ne miško paskirties žemę, kurioje savaime užsisėjo ir sudygo medžiai. Pagal galiojančias Miškų įstatymo nuostatas, jaunesniais nei 20 metų savaiminukais apaugusi žemė mišku laikoma tik savininko pageidavimu, o plotai, kuriuose medžių amžius siekia bent 20 metų, į miško apskaitą įtraukiami nustatyta tvarka. Dotacija yra vienkartinė, skiriama pagal konkretų žemės sklypą, o gavus paramą tokiam plotui pradedamos taikyti visos miškams numatytos priežiūros ir apsaugos taisyklės.

Ši priemonė yra svarbi valstybės strateginių tikslų dalis. Lietuvoje miškai užima apie trečdalį teritorijos – maždaug 2,2 mln. hektarų, o miškingumas siekia apie 33–35 proc., priklausomai nuo skaičiavimo metodikos ir metų. Ilgalaikiuose planuose numatyta šį rodiklį didinti iki 38 proc., nes tai laikoma būtina sąlyga ekologinei pusiausvyrai ir klimato kaitos švelninimui. Tačiau miškingumas šalyje auga gana lėtai: 2016–2020 m. laikotarpiu miškų plotas didėjo vidutiniškai tik apie 3 tūkst. hektarų per metus, o tokiu tempu užsibrėžtas tikslas būtų pasiektas tik apie 2047 m.

Istoriniai duomenys rodo, kad miškingumas Lietuvoje ilgainiui didėja: dar 1950 m. miškai dengė apie 26,5 proc. šalies teritorijos, o per kelis dešimtmečius šis rodiklis išaugo iki daugiau nei trečdalio šalies ploto. Per 1990–2005 m. laikotarpį miškų plotas padidėjo apie 154 tūkst. hektarų, o metinis augimas kai kuriais laikotarpiais siekė iki 0,78 proc. Nepaisant to, regioniniai skirtumai išlieka dideli: kai kuriose savivaldybėse miškingumas viršija 40–48 proc., o intensyviai žemdirbystei naudojamose ar urbanizuotose teritorijose jis išlieka gerokai mažesnis.

Miškai Lietuvoje turi ne tik ekologinę, bet ir ekonominę reikšmę: jie sudaro svarbią bioekonomikos dalį, teikia žaliavas, energiją ir rekreacines paslaugas, o maždaug pusė miškų priklauso valstybei, daugiau kaip 40 proc. – privatiems savininkams. Dėl šių priežasčių valstybė skatina net ir nedidelius, savaime atsiradusius miško plotus įtraukti į apskaitą, nes tai leidžia greičiau didinti miškingumą be brangių įveisimo projektų.

Gyventojams, planuojantiems pasinaudoti parama, parengta speciali atmintinė su visais žingsniais – nuo savaiminukų inventorizacijos iki paraiškos pateikimo APVIS sistemoje. Paraiškos priimamos tol, kol užteks kvietimui numatytų lėšų, bet ne ilgiau kaip iki 2026 m. gruodžio 16 d., todėl norintys gauti finansavimą skatinami nedelsti.