Aistros dėl lubinų

Dzūkų žinių nuotr. Dzūkų žinių nuotr.

„Akcija „Aukštyn šaknis“ prasidėjo. Būk pokyčių dalimi. Saugomose teritorijose invaziniams augalams – ne vieta“, – rašoma Metelių regioninio parko „Facebook“ paskyroje. Kviečiama neleisti plisti invaziniams lubinams. Tačiau ne visiems aišku, kodėl juos reikia naikinti ir neleisti jiems plisti – kitiems tai graži gėlė.

Tačiau lubinai įrašyti ne tik į Lietuvos, bet ir į Europos Sąjungos invazinių augalų sąrašą. Ne tik Lietuvoje juos privaloma naikinti ir neplatinti.

Akcija prasidėjo 2021 metais – nuo šaknų kasimo. Argi gali augti vietiniai augalai ir nepasiduoti lubinų, turinčių tokias ilgas šaknis ir azotą fiksuojančias bakterijas ant šaknų, stelbimui ?

Išnaikinti juos sunku.

Kiti gi klausia: kam juos naikinti? Vaikystėje skindavo, didžiausias puokštes merkdavo, ir nors augalas nuodingas – niekas nenumirė. Metelių regioninio parko specialistai paaiškina, kad šis augalas, nors nėra kenksmingas žmogaus sveikatai, neigiamai veikia ekonomiką: lubinų neėda gyvuliai, todėl pievose, kur jų yra, mažėja pašaro vertė, lubinai išstumia sausų stepinių pievų augalus, o gausialapių lubinų naikinimas net žemės ūkio paskirties žemėje yra brangus malonumas.

„Gamta graži ne dėl mūsų, žmonių. Gamtos grožis – tai rūšių išlikimo strategija. Gamta žiauri – tai valgančių ir valgomų tinklas“, – pastebi Metelių regioniniame parke besidarbuojantis lankytojų centro administratorius Artūras Pečkys. Gamta – tai grožis, tačiau joje turi būti augalų įvairovė. Jei nenaikinsime invazinių augalų, jie išstums visus kitus augalus ir visur vyraus tik jie. Žmogus savo veikla keičia krašto augaliją nuo senų laikų, tačiau pastaruoju metu atsivežėme tokių augalų, kurie neturi konkurentų ir sparčiai plinta.

Kiti gi oponuoja, kad štai sodyboje lubinai auga toje pačioje vietoje jau 40 metų ir neišsiplėtė – netgi atvirkščiai, sumažėjo. Šalia auga ir kiti augalai, vaistažolės – visi darnoje. Sakoma, kad pati gamta žino, kaip jai tvarkytis, ko nepasakysi apie žmogų, kuris vis naikina, rauna, niokoja.

Tačiau žinoma, kad gausialapio lubino plitimas gali būti valdomas, jeigu nužydėję žiedynai ar ankštys yra laiku nupjaunami. Tačiau į mišką „pabėgusiems“ gausialapiams lubinams niekas nei lapų, nei žiedynų nenupjauna. Gražu, kai auga vienas gausialapio lubino krūmas gėlių darželyje, bet kai išplinta pievose, šienas tampa nuodingas galvijams.

Kartais žmonės mato, kaip lubinai nyksta, o to paslaptis labai paprasta – slapčiomis kažkas juos rauna, kasa ir su dalgiu šienauja. Jeigu tai nebūtų daroma, jie dar gausiau išplistų. Kai kurie pastebi, kad juos sunaikinti ne taip paprasta – reikia specialaus įrankio, mat šaknys labai ilgos, o palikus nors 5 cm, augalas vėl atauga.

Tačiau manoma, kad vis tiek geriau juos iškasti. O šiuo metų laiku labai lengvai sminga kastuvas, kol žemė drėgna ir kitos žolės dar nepradėjo augti. Tai puikus laikas naikinimui, jei tik žinomos lubinų augimvietės iš ankstesnių metų.

Dzūkų žinios

Video