Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) pradėjo įgyvendinti projektą, per kurį bus iš naujo vertinami gėlo požeminio vandens ištekliai sulfatų anomalijų zonose. Projektas, apimantis permo–viršutinio devono Lielupės ir Joniškio požeminio vandens baseinus ir truksiantis iki metų pabaigos, bus vykdomas siekiant užtikrinti tvarų ir saugų požeminio vandens naudojimą.

Permo ir viršutinio devono geologiniai laikotarpiai apima senovės geologinius sluoksnius, susiformavusius maždaug prieš 270–370 milijonų metų. Būtent šiuose sluoksniuose ir susikaupę dideli požeminio vandens ištekliai, intensyviai naudojami Šiaurės Lietuvoje.

Gamtinių anomalijų zonos – tai teritorijos, kuriose geologiniai ir hidrogeologiniai procesai sukuria neįprastas sąlygas, pasižyminčias išskirtinėmis, nuo įprastų smarkiai besiskiriančiomis cheminėmis ar fizikinėmis ypatybėmis. Šiuo atveju tiriamos zonos požeminis vanduo pasižymi padidintu sulfato kiekiu, viršijančiu Lietuvos higienos normoje „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nurodytą indikatorinio rodiklio  vertę. Tai reiškia, kad tokiame vandenyje sulfatų yra daugiau, negu rekomenduojama. Be to, nepageidaujamą sulfatų koncentracijų augimą dėl nepalankių hidrogeologinių sąlygų gali sukelti ir per didelė požeminio vandens gavyba.

Sulfatai gana plačiai paplitę ir randami įvairiuose aplinkos komponentuose, įskaitant vandenį, dirvožemį ir atmosferą. Jie žmonių sveikatai nepavojingi, bet  dideli kiekiai geriamajame vandenyje gali sukelti virškinimo sutrikimų, suteikti vandeniui nemalonų skonį, kai kuriais atvejais turėti įtakos vandens tiekimo sistemų korozijai.

Šiaurės Lietuvoje sulfatų anomalijų zonose, išskirtose permo–viršutinio devono Lielupės ir Joniškio požeminio vandens baseinuose, šiuo metu išgaunama santykinai didžiausia turimų požeminio vandens išteklių dalis. Bendras vidutinis Lietuvoje išgaunamo požeminio vandens kiekis – iki 15 proc. nuo turimų išteklių, o permo–viršutinio devono Lielupės ir Joniškio požeminio vandens baseinuose gavyba atitinkamai sudaro 87 ir 94 proc. 

Požeminio vandens išteklių kiekį, tinkamą naudoti kaip geriamąjį vandenį, riboja kokybė ir paplitę ne tokie vandeningi sluoksniai. Tikėtina, kad turimų išteklių kiekis šiuose požeminio vandens baseinuose didesnis, nei buvo įvertinta, todėl bus iš naujo įvertinti turimi šių požeminio vandens baseinų ištekliai ir parengtos rekomendacijos dėl jų naudojimo. Projektas bus vykdomas remiantis naujausiais geologiniais ir hidrogeologiniais duomenimis, panaudojant ankstesnių regioninių  išteklių įvertinimo duomenis

„Vienas svarbiausių LGT tikslų – užtikrinti, kad mūsų požeminio vandens ištekliai būtų naudojami atsakingai ir tvariai. Šis projektas padės geriau suprasti vandens baseinų būklę ir pateikti rekomendacijas, naudingas tiek visuomenei, tiek aplinkai. O rekomendacijos dėl požeminio vandens išteklių naudojimo padės išvengti galimų neigiamų padarinių, susijusių su gamtinėmis sulfato anomalijomis“, – sakė LGT direktorius Egidijus Viskontas.