Valdžia ūkininkų poreikiams abejinga

Kretingos rajono valdžia ūkininkams, norintiems įkurti ūkininko sodybas, sudaryti palankesnes sąlygas neketina – šiandien Savivaldybės tarybos posėdyje svarstomoje Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos 2023-2024 metų ataskaitoje sušvelninti dabar galiojančius reikalavimus nesiūloma.

Pasak Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėseną vykdžiusios bendrovės „Elberta“ projekto vadovo Evaldo Ramanausko, ūkininko sodybą norintiems įkurti ūkininkams nustatytas reikalavimas nuosavybės teise valdyti ne mažiau kaip 15 ar 25 hektarų, pagal skirtingas zonas, žemės ūkio paskirties žemės plotą, yra gana griežtas, tačiau pažangus. Taip jis teigė pirmadienį įvykusiame Savivaldybės tarybos Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komiteto posėdyje.

Bet kitaip vargu ar galėjo būti. Mat anksčiau tą patį Bendrąjį planą jau koregavo ta pati bendrovė, kuri dabar vykdė ir sprendinių įgyvendinimo stebėseną. Negi tie patys specialistai pripažins, kad galbūt anksčiau šiek tiek persistengė…

Kita vertus tokie „gana griežti“ Bendrojo plano reikalavimai ūkininko sodybas norintiems įkurti ūkininkams esmės, dėl kurios žinia apie Kretingos rajono savivaldybės administracijoje galbūt padarytus įstatymų pažeidimus pasiekė ir Klaipėdos apygardos prokuratūros pareigūnus, nekeičia.

Savivaldybės tarybos narys Gediminas Venckus, pastebėjęs, kad kai kuriems ūkininkams įkurti ūkininko sodybą Savivaldybės administracija leidžia, o kai kuriems ne, kreipėsi į Savivaldybės tarybos Kontrolės komitetą. Pastarojo nariai, suabejoję savo kompetencija, nusprendė surinktą medžiagą perduoti prokuratūrai ir paprašė pareigūnų apginti viešąjį interesą.

Deją, iš uostamiesčio atkeliavo prokurorų raštas, kuriame atsisakoma ginti viešąjį interesą, nes jokio pažeidimo nenustatyta. Esą, Bendrojo plano sprendinių nustatymas, tikslinimas ar koregavimas yra Savivaldybės tarybos reikalas.

Tačiau prokurorai tikriausiai nepastebėjo daug svarbesnio pažeidimo, kuris „išlindo“ labiau įsigilinus į Savivaldybės administracijos kai kuriems ūkininkams išduotus leidimus įkurti ūkininko sodybas – Ūkininko ūkio įstatymo nuostatų nepaisymo. Tai jau būtų galima prilyginti ir nusikaltimui.

Ūkininko ūkio įstatyme nustatyta, kad ūkininko sodybą ūkininkas gali įkurti tik tokiu atveju, jei jis nuosavybės teise valdo ne mažiau kaip 2 hektarus žemės ūkio paskirties žemės. Savivaldybėms suteikiama teisė padidinti valdomos žemės plotą, ką ir padarė Kretingos rajono valdžia. Tačiau įstatymo reikalavimas, kad žemės ūkininkas valdytų nuosavybės teise, išlieka.

Būtent šito reikalavimo Savivaldybės administracija, kai kuriais atvejais išduodama leidimus įkurti ūkininko sodybas, nepaisė – prie nuosavybės teise valdomų kelių hektarų pridėdavo dar ir nuomojamą ar kitaip valdomą, bet ūkininkui nuosavybės teise nepriklausančią, žemę. Tokiais atvejais susidarydavo Bendrojo plano sprendinius atitinkantys valdomos žemės plotai.

Savivaldybės tarybos narys G. Venckus, galima sakyti, kreipimosi į prokurorus iniciatorius, Ūkio, kaimo ir aplinkosaugos komiteto posėdyje išsakė savo pageidavimą nusišalinti svarstant Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą, motyvuodamas tuo, kad planas susijęs su jo darbu, todėl gali kilti interesų konfliktas. Tačiau dauguma komiteto narių tam nepritarė, nors posėdyje dalyvavęs meras Antanas Kalnius primygtinai tikino, jog G. Venckus posėdyje dalyvauti negali.