Dzvynė ir Dzvynys – tarsi vyšnaitė ant torto

Stumbrai dvyniai, gimę Dzūkijoje, laikomi moksliniu fenomenu. Stumbrai dvyniai, gimę Dzūkijoje, laikomi moksliniu fenomenu.

Stėgalių stumbryne pasaulį išvydę skirtingos lyties stumbriukai dvyniai – unikalus ir pirmasis atvejis Europos stumbrų istorijoje, kurį stumbrininkas Vytautas Jeremičius pavadino vyšnaite ant torto, vainikuojančia tarptautinį mokslinį bei praktinį bendradarbiavimą.

2024 metų gegužę Dzūkijos nacionaliniame parke Stėgalių stumbryne gimę dvyniai – Dzvynys ir Dzvynė užregistruoti Europos stumbrų kilmės knygoje (EBPB – European Bison Pedigree Book). Vienos lyties stumbrų dvynių gimimų pasaulyje yra užfiksuota, nors ir labai nedaug. Dzūkijos dvyniai ypatingi tuo, kad jie skirtingų lyčių. Jų tėvas patinas Dunst II, kilęs iš Vokietijos zoologijos sodo ir turintis aukštos genetinės vertės kilmę.

„Stumbrų dvynių gimimas – itin retas reiškinys net pasauliniu mastu. Per visą šiuolaikinę rūšies stebėjimo istoriją jų buvo vos keletas. Dar 1945 m. Pščynos miškuose Lenkijoje gimė negyvos dvynės patelės. 1960 m. Sierpuchove, tuometinėje SSRS, gimė du patinai – vienas išgyveno vos metus, kitas – dvejus. 1984-ieji „atnešė“ net du dvynių atvejus: Krokuvos zoologijos sode gimė du patinukai, deja, abu nugaišo po kelių mėnesių, o tuo pat metu Vokietijoje, Damerower Werder veislyne, gimė dvyniai, iš kurių vienas nugaišo greitai, tačiau kitas išgyveno net devyniolika metų ir paliko gausią palikuonių liniją“, – žiniasklaidai pasakojo VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Medžioklėtyros laboratorijos vadovas dr. Artūras Kibiša.

Vėliau užregistruota dar keletas dvynių gimimų – 2010 m. dvynės gimė Topolčiankų veisimo centre Slovakijoje. 2012 m. Švedijoje, Eriksbergo veislyne, gimė dvi patelės. 2019 m. Minsko zoologijos sode Baltarusijoje gimė du patinai Buša ir Bujaša. Sėkmingiausiai klostėsi Švedijoje gimusių stumbrių likimas.

Dzvynys ir Dzvynė šių metų gegužę su motina buvo išleisti į laisvę. Su jais kartu aptvarą paliko dar du patinėliai ir penkios suaugusios patelės. Iš viso iš Stėgalių stumbryno į laisvę išleista 26 stumbrai. Pirmą kartą 2023 metų spalio mėnesį į laisvę išleista 16 stumbrų banda, kurią sudarė vienas patinas iš Baltarusijos, sugautas Nedzingėje, ir su juo suformuota banda – vienas jauniklis patinėlis ir 14 patelių.

Visi į laisvę išleisti stumbrai yra paženklinti, implantuojant mikroschemą, mokslininkai gali stebėti jų gyvenimą ir gauti vertingų duomenų. Anot stumbrininko V. Jeremičiaus, gegužę išleisti stumbrai laikosi netoli stumbryno, kartais pasivaikščiodami iki Čepkelių raisto, tačiau nei iki geležinkelio stoties, nei Varėnos kelio neina.

„Ne visi prieš dvejus metus išleisti stumbrai yra gyvi, kai kurie krito, o pora patinų šį rudenį per savaitę žuvo po susidūrimo su automobiliais, vos ne toje pačioje. Kodėl jie iššoko į kelią, dabar galima tik spėlioti, galbūt kažkas išgąsdino, nes žvėris be priežasties į kelią nešoka“, – sakė V. Jeremičius.

Stėgalių stumbryno lankytojai gyvai gali stebėti tik ekspoziciniame aptvare, užimančiame 16 hektarų, apgyvendintus 4 patinus. „Formuojamų bandų stumbrų nepratiname prie žmonių, norime, kad jie išliktų laukiniais gyvūnais ir nedarytų žalos. Juos lankytojai gali stebėti per vaizdo kameras ir pamatyti jų natūralų elgesį gamtoje. Stumbrų prisijaukinti ir glostyti nesiekia net darbuotojai, nes tai labai nesaugu. Stumbrai atpažįsta darbuotojus, jų nesibijo, tačiau mes visuomet stengiamės išlaikyti atstumą, kad jie žinotų, jog žmogus yra priešas. Galbūt skamba ir nelabai maloniai, tačiau žmogaus gyvybė yra neįkainojama. Šių girių galiūnų reakcija yra kelis kartus greitesnė nei žmogaus, todėl net norėdamas nuvyti musę ar dėl kito nevalingo judesio gali sukelti skaudžių pasekmių. Jokių eksperimentų su treniravimais neatliekame. Einame ta linkme, kad net gyvūnus iš aptvaro į aptvarą pervarytume nesukeldami streso. Lankytojams visada akcentuojame, kad nemaitintų, nekištų rankų. Niekada negalima pamiršti, kad žmogaus kišimasis į gamtą pirmiausia turi būti saugus“, – pabrėžė stumbrininkas.

„Man stumbrai – gyvūnai, keliantys pasididžiavimą, kad tokia nedidelė mūsų valstybė gali juos išlaikyti ir išsaugoti. Per neilgą Stėgalių stumbryno gyvavimą, būdavo ir sunkių laikotarpių, kai svirdavo rankos – nepavyko išvengti ligų, kritimų, bet viską įveikėme – tai liudija dvynių gimimas“, – džiaugėsi stumbryno veikla V. Jeremičius.

Dzūkų žinios

Video