Lietuvos verslo konfederacija (LVK) šią savaitę pristatė savo pasiūlymų nacionalinei politikai rinkinį, kuriame pabrėžiama mokestinės aplinkos stabilumo ir nuspėjamumo svarba visai ekonomikai. Verslo atstovų teigimu, politinės partijos turi sutarti dėl aiškaus mokestinės politikos plano bent 5 metų laikotarpiu.

„Prognozuojamumas – plačiai išdiskutuotas 5 ar daugiau metų visų mokesčių sistemos pakeitimų planas, kurio būtų laikomasi nepaisant politinių pokyčių. Tai galėtų būti savotiškas nacionalinis susitarimas dėl mokesčių“, – rašoma LVK pasiūlymų rinkinyje.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia pritarianti nacionalinio susitarimo dėl mokestinės politikos idėjai. Jos teigimu, pasirinktas 5 metų laikotarpis leistų formuoti mokestinę politiką išvengiant keturmečio politinio ciklo keliamų sunkumų.

„Tokie principai labai atitinka ir Liberalų sąjūdžio principus ir programą. Tai yra, nekaitalioti mokesčių sistemos pernelyg dažnai, ir kad reikia politinėms partijoms susitarti dėl tam tikros krypties. LVK mini 5 metus į priekį, aš manyčiau irgi, kad reikėtų išimti iš demokratinių politinių ciklo keturmečio laikotarpio tam, kad būtų tvarūs tie sprendimai“, – žurnalistams kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Konservatorių frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė pabrėžė LVK pasiūlymų rinkinio vertę formuojant konsensusą tarp politinių jėgų, kas yra ypač aktualu Vyriausybės ir koalicijos formavimo laikotarpiu. Tuo tarpu konkrečius verslo pasiūlymus dėl mokestinės politikos, jis įvardijo prioritetiniu klausimu.

„Viskas yra prioritetų klausimai. Prioritetų sąrašas pateikiamas didelis, bet galimybės kaip tai papildyti ir subalansuoti, kad tai taptų tvariomis pajamomis pagrįsta, na, tokių pasiūlymų nelabai daug atsiranda ir iš įvairių politinių jėgų, bet ir iš verslo sektoriaus taip pat“, – aiškino M. Lingė.

Seimo narys, „valstietis“ Giedrius Surplys sveikino verslo bendruomenės iniciatyvą teigdamas, jog ji šiuo veiksmu parodė rūpestį visos valstybės gerove. Pasak jo, reikalingas platus susitarimas tarp partijų mokesčių klausimu, o blogiausia, ką gali daryti valdžia, tai „kelti audras“ mokesčių pertvarkos klausimu.

„Manau, kad svarbiausia naujai valdžiai po Seimo rinkimų bus tiesiog ramiai susėsti su visomis interesų grupėmis ir susitarti, kurgi mes judame su mokesčiais, kur mes judame su investicine politika“, – teigė G. Surplys.

„Turbūt blogiausia, ką galima padaryti su mokesčiais, tai daryti reformą be reformos. Šią kadenciją valdantieji tiesiog darė mokesčių reformą dėl to, kad reikėjo gauti RRF (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės – ELTA) lėšas. (...) Pirmiausia yra reikalinga išsami diskusija“, – pridūrė jis.

Tarp LVK išvardintų pasiūlymų mokesčių politikai minimas PVM lengvatos taikymas viešajam maitinimui, pelno mokesčio lengvatos didelėms įmonėms bei alkoholio ir tabakų akcizų politikos ir individualios veiklos mokesčio peržiūra, argumentuojant, jog apmokestinama per daug ir neproporcingai.

Verslus vienijanti organizacija pateikė ir kitų, ne mokestinių idėjų. Pavyzdžiui, minimas gynybos finansavimo didinimas iki 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), bendros pensijų informacinės sistemos kūrimas ar sveikatos apsaugos sistemos stiprinimas, pirmiausia skiriant dėmesį ligų prevencijai ir psichinei sveikatai.

ELTA primena, kad praeitais metais po ilgo laukimo Finansų ministerijos pristatyta ir Seime pateikta mokesčių reforma. Paketą sudarė septynių įstatymų projektų pakeitimai, iš kurių trys teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). Buvo numatyti didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai, daugiau asmenų priėmus reformą turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka, tačiau reforma užstrigo.

Nors birželį po pateikimo buvo pritarta visam paketui, tačiau rugpjūčio pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais.

Spalio mėnesį buvo grįžta prie nekilnojamo turto (NT) mokesčio, svarstymo stadijoje jam buvo pritarta, projektą parėmus keliems socialdemokratams, tačiau projektui paramos neišreiškė koalicijos partneriai „laisviečiai“.

Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė kitos Seimo kadencijos metu žada įgyvendinti mokesčių reformą ir pertvarkyti sistemą. Anot jos, mokesčiai turi būti visiems suprantami, teisingi ir jų turi būti pakankamai surinkta, kad būtų prieinamos viešosios paslaugos.

V. Blinkevičiūtė tikina norinti, kad mokesčių reforma ateinančios Seimo kadencijos metu būtų įgyvendinta jau pirmaisiais metais. Anot jos, socialdemokratai gavę pasitikėjimą iš rinkėjų, netrukus pradėtų darbus šiuo klausimu.