Europos Komisija dar 2021 m. pristatė ekologinės gamybos plėtros veiksmų planą, kurio tikslas – skatinti ekologiškų produktų gamybą ir vartojimą, iki 2030 m. pasiekti, kad 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės būtų ūkininkaujama ekologiškai, taip pat reikšmingai padidinti ekologinės akvakultūros mastą, rašoma Žemės Ūkio rūmų pranešime.

Ekologinė gamyba teikia įvairiapusę naudą: ekologiniuose laukuose biologinė įvairovė yra apie 30 proc. didesnė, ekologiškai auginamų gyvūnų gerovė yra didesnė ir jiems duodama mažiau antibiotikų, ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai gauna didesnes pajamas ir yra atsparesni.

Žemės ūkio rūmai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“ projektą „Ekologinės veiklos vykdytojų grupių platformos sukūrimas ekologinės gamybos plėtrai smulkiuose ūkiuose“ išsikėlė tikslą – sukurti smulkių ūkių grupinio sertifikavimo bazinę informacinę platformą, atitinkančią ES reglamento Nr. 2018/848 reikalavimams ir suderintą su šalyje veikiančia ekologinių ūkių sertifikavimo sistema, į ekologinę gamybą įtraukiant smulkius šalies ūkius, sutelkiant juos į ekologinės gamybos veiklos vykdymo grupes, parengiant perėjimo į ekologinę gamybą planus, suteikiant technologinių žinių ir jas pritaikant praktiškai, didinant ūkių ekonominius rezultatus, plečiant ekologinės gamybos plotus ir ekologiškos produkcijos kiekius bei jų vartojimą šalyje sukuriant aplinkosauginę naudą įgyvendinat Žaliojo kurso, biologinės įvairovės ir „Nuo lauko iki stalo“ strategijų tikslus.

„Siekiant pasiekti projekte užsibrėžtus tikslus,  numatome sukurti ekologinės veiklos vykdytojų grupių narių grupinio sertifikavimo procedūras, vidaus kontrolės ir atsekamumo sistemą, atitinkančią ES reglamento Nr. 2018/848 reikalavimams; sukursime ekologinių ūkių grupinio sertifikavimo bazinės informacijos platformą ir ją panaudosime praktiškai; išplėsime ekologinę gamybą smulkiuose šalies ūkiuose, palengvinant jų finansinę ir administracinę naštą sertifikuojant bei realizuojant ekologišką produkciją. Taip pat numatome sukurti ir įsteigti ekologinės veiklos vykdytojų grupę (-es); parengti ekologinės veiklos vykdytojų grupių vadovų, inspektorių ir grupės narių mokymų sistemą; padidinti sertifikuotos ekologiškos produkcijos įvairovę, gamybos apimtis ir realizuotus kiekius Lietuvoje, integruojant smukiuosius ekologiškos produkcijos gamintojus į trumpąsias produkcijos realizavimo grandines; patobulinti, pritaikyti, sukurti ir įdiegti smulkiuose ūkiuose ekologinės gamybos reikalavimus atitinkančias technologijas (sodininkystei, uogininkystei, daržininkystei, bitininkystei) tvariam žemės dirbimui, organinių medžiagų kaupimui, ŠESD emisijų mažinimui, alternatyvių augalų apsaugos ir trąšų naudojimui, piktžolių kontrolei, gyvūnų gerovei (specializuotoms veikloms), nustatyti technologinius specifinius poreikius. Pateikti technologinį paketą platformoje – virtualiam naudojimui; įvertinti smulkių specializuotų sodininkystėje, daržininkystėje, uogininkystėje, bitininkystėje ūkių įveiklinimo ekologinėje gamyboje galimybes, ūkių produktyvumą ir gamybinius ekonominius rezultatus; sukurti ekologinių veiklos vykdytojų grupių ekologiškos produkcijos pardavimo sistemą; parengti sukurtos platformos virtualios paslaugos teikimo mokomąją metodinę priemonę. Taigi matote, kad projektas turi daug ambicingų tikslų, kuriuos įgyvendinsime drauge su Lietuvos ekologinių ūkių asociacija, jos nariais  – ūkininkais bei Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos mokslininkais“, – informuoja Žemės ūkio rūmų konsultantė, projekto vadovė dr. Edita Karbauskienė.