Jau duris atvėrė pirmosios miško gėrybių supirktuvės. Dzūkai neša pirmąsias voveraites dargi ledais pavaišinami. 

Pirmųjų grybų kainų pasiutpolkė

Ar spėjo atsivalgyti pirmųjų voveraičių dzūkai – nežinia, tačiau jei daugiau parenka, nuneša jau ir į supirktuves. Savo laimikį, surinktą miške, vis daugiau norinčių parduoti ir bent šiek tiek užsidirbti. Neslepia, kad šiemet tikra šviežių grybų kainų pasiutpolkė.

Už voveraičių kilogramą galima užsidirbti labai skirtingai. Žodžiu, surinktų grybų pardavimas – pačio grybautojo sėkmės reikalas. Juolab, kad paskambinus į supirktuves, grybų kainą ne visada sužinosi. Papasakoja patys grybautojai: Varėnoje už kilogramą voveraičių ir 10, ir 9 eurus moka, kitur – po 8 ir po 7, Kapčiamiestyje – 8,50 Eur. 

„Šukoja mus“, – nepraleidžia progos pasiskųsti vietiniai grybautojai paburnodami, kad kitur gi daugiau mokama. Bet vis tiek neša, surinko, pardavė, viskas, taip sakant, vietoje. Žino, kad pavyzdžiui, Vokietijoje voveraičių kilogramas – 17 eurų. 

Verkiant reikia lietaus

Neslepia, kad drėgmės miškuose jau trūksta. „Jei nepalis, viskas: grybų nebus. Viskas džiūsta, traška“, – sako vyrukas iš Stalų (Lazdijų rajonas). Anot jo, jau geltonuoja ne tik voveraitės, miške sausa, viskas džiūsta. 

„Uždžiūvę ir pačios voveraitės, nors kitos dar tik vos pradeda lįsti iš po žemių, visai mažuliukės. Parudavę net aplink jas, per sausa, per daug karščio. Išlindo, bet sausa iš apačios, o dar iš viršaus saulė. Kur beržynukas, tai jau visai traška, samanose gal dar yra truputį drėgmės, bet nedaug“, – kalba jis. 

 Laukia dzūkai lietaus. Sako, sinoptikai pranašauja, o ar lis, matys. „Verkiant reikia lietaus“, – kaip susitarę vienu balsu sako jie. 

Miestiečiai užsiprašo tiek šviežių voveraičių, kad prigrybauti neįmanoma

Mėgėjai voveraičių mažai dar teranda, profesionalūs grybautojai ir į supirktuves atneša, o dar dažniau, kaip patys sako, kad jau iš vakaro sulaukia skambučių iš miestų: žmonės užsisako, tad net ne visiems prigrybauti tiek pasiseka, kiek užsakymų gauna. Kiti ir patys pasiūlo pririnktų voveryčių ir už kilogramą vos 6 eurų teprašo. Sako, prie pensijos visai neblogai prisidurti.

„Tegu jį velnias, tos voverukės. Bus - prisirinksime, nebus -nenumirsime. Čia gal vaistai nuo visų ligų, kad dabar tiek mokėtum už jas?“ – dėsto man nusivylusi lazdijietė, pati ieškojusi voveraičių nusipirkti net pasiryžusi mokėti, kiek prašys, ir neradusi, tad įpykusi –  pati rinks ir iš principo dabar jau nepirks. 

Atsiranda ir parūgojančių grybautojus, sakančių, kad dėl tokių „spirgų“ miškan nereiktų eiti ir jas lupti, kiti gi atkerta, kad mažas palieka, renka normalaus dydžio. 

Pikti dzūkai ir dar dėl vieno dalyko. Sako, kad iškirsti miškai gena juos iš jų įprastų grybavimo vietų: reikia važiuoti, ieškoti naujų vietų. Ir taip jau kasmet.