Lietuvoje per metus beveik 14 proc. sumažėjus ekologinių ūkių – birželio pabaigoje jų plotas siekė 237,6 tūkst. hektarų, Lietuvos ekologinių ūkių asociacija sako, kad toks nuosmukis yra sparčiausias šalies istorijoje, dėl to ji kaltina Žemės ūkio ministerijos politiką ir išmokų sistemą.

Ministerija kol kas nekomentuoja tokių ūkių mažėjimo priežasčių ir jau šiais metais žada didinti išmokas tokiems ūkiams. Atsižvelgusi į žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų bei gyvulių deklaravimo rezultatus ji ketina peržiūrėti ekologiniams ūkiams skirtų intervencinių priemonių nuostatas. 

„Bus peržiūrėtos, išnagrinėtos ir įvertintos priežastys, kodėl ekologiniai plotai mažėja, sprendžiama, kokių papildomų skatinamųjų priemonių būtų galima imtis, siekiant populiarinti tiek ekologinį ūkininkavimą, tiek ekologinių produktų vartojimą“, – BNS teigė ministerija.

Be to, pasak jos, su Europos Komisija buvo suderinti didesni kompensacijų dydžiai – jie didės nuo 3 proc. iki 46 proc. (priklausomai nuo deklaruotos kultūros).

Asociacija ministerijai skirtoje rezoliucijoje pažymi, kad ekologiniai ūkiai vietoj planuoto proveržio sparčiai traukiasi.

„Tokį rezultatą lėmė paramos priemonės ūkininkams, rengtos Žemės ūkio ministerijos, kuri nenorėjo girdėti socialinių partnerių (...) faktais ir patirtimi grįstų pasiūlymų“, – pranešime teigė asociacijos pirmininkas Mindaugas Petkevičius.

Pasak jo, skatinant ekologinį ūkininkavimą ministerija ūkininkams skiria nuo 59 iki 518 eurų už ha, priklausomai nuo auginamų kultūrų. Nuo 2016 metų daugiau nei 200 hektarų žemės turintiems ekologiniams ūkiams parama mažėja 30 proc., to metu ekoschemose dalyvaujantiems chemizuotiems ūkiams, priklausoma nuo jų dydžio, parama nemažinama.

M. Petkevičius sako, kad tokia parama labiau skatina ne ekologinių, o chemizuotų ūkių plėtrą. 

Ukmergės rajone 120 hektarų ekologinį ūkį valdantis Saulius Daniulis BNS teigė, kad dėl išmokų mažinimo iš ekologinio ūkininkavimo pasitraukia didelė dalis ūkininkų. Be to, ūkininkai tikėjosi, kad šiemet šis ribojimas bus panaikintas, tačiau taip neįvyko. 

„Finansiškai, kad ūkininkas prisiima įsipareigojimus, ar pirmam, ar 201 hektarui, ar 301 hektarui, įsipareigojimai tokie patys, tai kodėl už tą 201 hektarą minus 30 proc.? (...) Ūkininkai jaučia nusivylimą“, – sakė S. Daniulis.

„Nuo 2016 metų šitas periodas tęsėsi iki 2023 metų. Dabar naujas periodas yra, bet paliko tas pačias sąlygas, tai išeina gamybiniai ūkiai, kurie po 200-300 hektarų turi“, – komentavo jis. 

S. Daniulio teigimu, ūkininkams svarbu, kad produkcija būtų ekologiška, tačiau jie nebeišgali išlaikyti šių ūkių.

„Nesvarbu, kad tu ekologas, žalias, sau maistą užsiaugini, taip, bet finansai turi sueiti“, – sakė jis.

Didesnio nei 200 hektarų buvusio ekologinio ūkio Ukmergės rajone vadovas Ramūnas Nanartavičius, tokį ūkį turėjęs nuo 2005 metų, BNS sakė, kad šiemet jam teko atsisakyti ekologiško ūkininkavimo.

„Vienas iš pagrindinių dalykų – ekologiniam ūkiui ūkininkauti yra daug sudėtingiau, gerokai sudėtingiau, o ta sistema tokia, kokia ji yra, tai nė kiek neskatina to ekologinio ūkininkavimo“, – BNS teigė ūkininkas. 

„Įsipareigojimų krūvos: mažintis laukų negali, pakeisti nieko negali, o pinigų praktiškai nėra“, – pridūrė R. Nanartavičius.

Anot jo, ekologiško ūkio versle ne tik sunku užsidirbti, tačiau yra ir daug ribojančių įsipareigojimų. 

Ministerijai adresuotoje rezoliucijoje taip pat teigiama, kad ekologiniams ūkiams taikomi prieštaraujantys teisės aktai ir tvarkos, pavyzdžiui, dėl daugiamečių pievų atkūrimo, atrankos kriterijų į paramos programas, gyvūnų laikymo.

Lietuva išsikėlė tikslą  iki 2027 metų naudoti 13 proc. šalies žemės ūkio naudmenų ekologiniam ūkininkavimui, o iki 2030 metų – 15 proc., tačiau šių ūkių plotas per metus susitraukė 38 tūkst. ha ir sudaro apie 8 proc. viso Lietuvoje dirbamo žemės ploto.