Investavimas – vis dažnesnis pasirinkimas kuriant savo ateitį, rodo „Paskolų klubo“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Apklausus 1009 respondentų paaiškėjo, jog beveik pusė (45 proc.) tyrimo dalyvių savo finansinių tikslų siekia įdarbinant savo pinigus, investuojant.

Tyrimų bendrovės „Spinter“ šių metų gegužės mėnesį vykdyta reprezentatyvi Lietuvos visuomenės apklausa atskleidė, kad vis daugiau gyventojų aktyviai rūpinasi savo finansine ateitimi taikant skirtingas investavimo strategijas.

Po ketvirtadalį (po 24 proc.) investuojančių šalies gyventojų investicijomis siekia sukaupti lėšų pensijai arba uždirbti pajamų finansinei „pagalvei“ nenumatytiems atvejams. Dar 17 proc. apklaustųjų investuoja dėl papildomų pajamų kasdieniams poreikiams, 13 proc. – ruošiasi kaupti stambiam pirkiniui, o 12 proc. renkasi investuoti dėl papildomų pajamų vaikų reikmėms. Daugiau nei pusė (55 proc.) tyrimo dalyvių neinvestuoja iš viso.

„Tai, kad Lietuvos gyventojai aktyviai investuoja pensijai arba finansiniam saugumui užsitikrinti rodo, kad vis labiau populiarėja į ateitį orientuota finansų planavimo kultūra. Be to, įvairus investicinių tikslų pasirinkimas: nuo pasiruošimo senatvei iki rūpinimosi vaikų ateitimi, demonstruoja išaugusį finansinį raštingumą – Lietuvos gyventojai geba pritaikyti skirtingas investavimo strategijas siekiant nevienodų tikslų. Tai nuteikia optimistiškai bei parodo, kad žmonės aktyviai prisiima atsakomybę už asmeninį finansinį saugumą. Svarbiausia, matome, kad anksčiau vien tik nedaugeliui priskirta investavimo kultūra vis intensyviau skverbiasi į plačiąją visuomenę“, – teigė „Paskolų klubo“ vadovė Indrė Krasovskė.

Kaip papildo bendrovės atstovė, džiugina tai, jog ilgalaikius investicijų tikslus papildo trumpalaikė strategija. Net 17 proc. respondentų investuoja dėl to, kad galėtų patenkinti savo kasdienius poreikius. Šis rodiklis demonstruoja augantį asmeninių finansų vaidmenį išlaikant ir tobulinant gyvenimo gerovę. Pajamos iš investicijų tampa neatsiejama biudžeto formavimo dalimi kas penktam investuojančiam Lietuvos gyventojui. Taigi, užuot pasikliovę vien santaupomis, investuojantys stengiasi efektyviai išnaudoti potencialią investicijų grąžą. Kartu, tai simbolizuoja ir padidėjusį vartotojų pasitikėjimą ekonomine situacija šalyje, matomu augimo potencialu.

Investicijų tikslo apibrėžimas yra pagrindinis žingsnis finansinės gerovės link, padedantis išlaikyti nusiteikimą ir net viršyti pradinius lūkesčius. Turėti aiškų asmeninių finansų tikslą naudinga dėl kelių priežasčių. Uždavinio turėjimas leidžia iš anksto planuoti savo ateitį, be to, suteikia motyvacijos nepamesti ilgalaikių rezultatų dėl trumpalaikių malonumų.

„Tikslais pagrįstas investavimo metodas užtikrina, jog užuot priėmę staigius finansinius sprendimus, žmonės atsižvelgs į tai, ko reikia svarbiausiems norams pasiekti. Tai sveikintinas požiūris, padedantis kurti ilgalaikę gerovę. Tačiau prieš pradedant nustatinėti tikslus, pravartu sau atsakyti, ką galite sau leisti dabar ir kaip norėtumėte gyventi ateityje. Įprastai, investuotojų tikslus lemia tokie veiksniai kaip pajamos, amžius ir ateities perspektyvos, tačiau bet kuri situacija visada išlieka individuali. Kita vertus, visada svarbu atminti, jog investavimo patrauklumas atsiskleidžia per sąlyginai ilgą laikotarpį, leidžiantį džiaugtis diversifikacijos ir sudėtinių palūkanų efektu“, – komentavo I. Krasovskė.

„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią apklausą atliko gegužės 19–26 dienomis. Visoje šalyje apklausta 1009 respondentų, kurių amžius buvo tarp 18–75 metų.

Bendrovės vadovė primena, kad pasirinkimas investuoti, nepaisant bendrų pozityvių tendencijų, yra susijęs su rizika.

Praeities grąžos rezultatai nenumato ir nelemia ateities pasiekimų. Dėl to kiekvienas investuotojas privalo atidžiai susipažinti su visomis investicinių projektų sąlygomis, platformų veikla ir kita būtina informacija.