Užsimetam kuprinę ir su mama Donata „Varom į Ignaliną“!

Gyvenimas kiekvienam žmogui suteikia galimybę tapti kone tobula Kūrinijos versija, todėl visuomet paruošia išbandymų. Kelias į dvasinį tobulumą kartais gali priminti Sizifo darbą, bet čia ir yra visa esmė – sugebėti atrasti prasmę beprasmybėje. Jeigu pasigilintume iki pat pašaknų, tai daugelyje mūsų dalykų ir veiklų bei pačiame gyvenime beprasmybės rastume pakankamai. Nelengvą naštą nešančiame mūsų mieste yra žmonių, neišsižadančių gimtosios Ignalinos ir drauge gyvenančių bei kuriančių ateitį. Viena iš tokių šviesuliukų – dviejų mažų berniukų mama, Ignalinos kultūros centro veidas bei balsas socialiniuose tinkluose bei viešojoje erdvėje. Spinduliuodama šilumą ir stiprybę, ši moteris sugeba suderinti daugybę vaidmenų: scenoje žavi šokio gracija, darbuose stebina kūrybiniais „reelsais“, reklamomis ir komunikacijos sprendimais. Visa tai ji daro su šypsena ir įkvėpimu, kuris jaučiamas kiekviename jos žingsnyje. Jūsų dėmesiui – charizmatiškoji Donata ŠIMKŪNAITĖ, Ignalinos rajono kultūros centro viešosios komunikacijos specialistė. 

Motiejaus ir Modesto pasaulis 

Namai, kuriuose skamba juokas, ant grindų išdėlioti žaislai, o lentynose tarp knygų įsitaisę piešiniai. Tai kažkada pedantiškumu garsėjusios Donatos kasdienybė. Dviejų berniukų – Motiejaus ir Modesto – mama, prisipažino, kad ilgokai stresą dėl netvarkos išgyvenusi, tik su vaikais išmoko „fizinėje netvarkoje atrasti dvasinę tvarką“. Jauna mama įsitikinusi, kad gyvenimo grožis slypi ne tvarkoje, o meilės chaose.

„Anksčiau buvau labai pedantiška. Tvarka man reiškė viską. Bet motinystė daug ką apvertė aukštyn kojomis. Kažkur skaičiau gerą mintį, tinkančią ir man: „Nepykite už betvarkę namuose, nes mes su vaikais kuriame prisiminimus“. Darbas atima daug laiko, vakare stengiuosi kažką nuveikti su vaikais smagaus, įdomaus. Taip ir nebelieka laiko net jaudintis dėl niekų“, – juokiasi Donata. Ji švelniai prisimena, kaip augindama sūnus išmoko paleisti siekį viską sukontroliuoti, išmoko priimti kasdienybės netikėtumus, neidealumus ir žavesį.

„Jei būtų blogiausių mamų rinkimai, juos tikrai laimėčiau! – juokiasi ji. – Aš ir kažkokių skanėstų negaminu, o paprastai maitinu vaikus. Žinote, kuomet namuose esi ir mama, ir tėtis, kažkaip tampi tokia labiau dalykiškesnė, konkretesnė, nes turi surimtėti ir nuveikti labai svarbius vyriškus darbus. Tuomet tam moteriškam plasnojimui jau ir laiko, ir noro nebelieka, o ir tas pats plasnojimas keistokai jau atrodo.“

Kelionės su šeima – atradimų žemėlapis

Donata nusprendė, kad būtent dabar, kuomet vaikai auga ir lyg sugertukai viską godžiai ima, pats laikas keliauti ir pažinti supantį pasaulį. Su vaikais ir savo mama dažnai leidžiasi į keliones – trumpas išvykas, kurių metu kartu atranda naujus kampelius, pasimėgauja buvimu kartu. 

„Kelionės su vaikais – tai mokykla kantrybei ir kūrybai, – juokiasi ji. – Kartais viskas klostosi ne pagal planą, bet būtent tada ir įvyksta tikriausi stebuklai. Žinoma, aš vairuoju, mama atsakinga už visokius sumuštinius ir vaikų reguliavimą kelionės metu.“

Šios patirtys stiprina ryšius tarp trijų kartų, o Donatai leidžia pamatyti savo mamą kitomis akimis. 

„Aš pati buvau sunkus vaikas. Vyresnis brolis turėjo daugiau teisių ir laisvių, o mane visi labiau nuo visko stengėsi apsaugoti. Tai akivaizdu, kad aš tuomet maištavau. Per maištavimus ir užsispyrimą, padariau ir klaidų gyvenime, kurios mane užgrūdino. Pasiekiau daug (ne vienos studijos, įvairi darbinė patirtis, vaikai ir mėgstamas darbas). Dabar jaučiuosi maksimaliai save realizuojanti. Kai pati tapau mama, supratau, kiek daug tyros meilės slypi mažuose dalykuose – kai kažkas padaro tau „sumuštinį”, kai kažkas tyliai užkloja nakčiai“, – sako Donata.

Paklausta apie vyrą šalia savęs, jauna moteris labai ramiai ir užtikrintai prisipažįsta, kad ji nenubrėžusi raudonos linijos ir paliekanti vietos įvairiems pokyčiams: ar tai būtų patikimas vyras ir gausesnė šeima, ar tai būtų kažkokios veiklos ir atradimai. Donata net svarstanti galimybę įsivaikinti vaikelį. „Aš jau pati pagimdžiau du vaikus. Ir visai neatmesčiau galimybės pasiimti į mūsų šeimą vaiką, kuris jau yra šiame pasaulyje ir kuriam labai reikia šeimos, meilės ir draugystės, deja, kol kas, kiek žinau, taisyklės labai griežtos ir įsivaikinti gali tik pilna (mama ir tėtis) šeima. Bet juk mes nežinom, kaip viskas gali keistis“, – merkia akį moteris ir mosteli ranka. 

Kūryba – ir darbe, ir gyvenime

Donata – ne tik mama, bet ir kūrėja, pedagogė, šokėja, viešųjų ryšių specialistė. Moteris kuria ir valdo visą informacijos srautą, kuris iš Ignalinos rajono kultūros centro pasklinda po visą margą pasaulį. Socialiniuose tinkluose Donata kuria šiltus, smagius ir šmaikščius, įkvepiančius bei užkabinančius reels’us, kurie primena: gyvenimas yra gražus būtent savo paprastumu, tad čiupk kuprinę ir varyk į Ignaliną, kad pamatytum save kultūroje. 

„Man svarbu parodyti tikrą gyvenimą – su trupučiu netvarkos, su daug šypsenų, su kasdieniais mažais džiaugsmais, svajonėmis, spalvomis, šokiu bei muzika“, – sako kūrėja.

Sutaupyta apie 40 tūkst. Ignalinos biudžeto

Donatos kūryba taip pat gimsta iš meilės – žmonėms, kraštui, gyvenimui. Ji yra kažkuria prasme ne tik Ignalinos kultūros, bet ir apskritai Ignalinos veidas. Juk tūkstančiai žmonių trumpuose vaizdeliuose socialiniuose tinkluose nuolat matydami Donatą, jau sieja ją su Ignalina. Vienas ryškiausių pastarųjų Donatos ir kultūros centro komandos darbų – daina „Varom į Ignaliną“, sukurta kartu su kolegomis Brigita, Ema, Nojumi ir Justinu. Nuo vieno šūkio prasidėjusi idėja, išaugo į dainą su video klipu (leidau sau paskaičiuoti šio kūrinio kaštus nuo… iki… ir nustebau – IRKC kūrėjai sutaupė apie 40-50 tūkst. Eurų- autor. past.). Ignalinos gimtadienio šventei skirtas šis video klipas ir pati daina – dovana visai bendruomenei. Įdomu, ar įvertins tai ignaliniečiai? 

„Norėjome sukurti kažką šilto, artimo – tokio, kas pakviestų žmones ne tik švęsti savo miesto šventę, bet ir pamilti savo miestą iš naujo. Ne oficialiai, ne pompastiškai, o širdingai: „Varom į Ignaliną – kartu, su šypsena!“ – entuziazmu trykšta Donata.

Procesas buvo pilnas kūrybinių ieškojimų, nors kūrybinis pagrindas užtruko vos vieną dieną: visi jie rinko žodžius, ieškojo skambesio, kuris būtų ir lengvas, ir nuoširdus. Idėja, pirmo posmelio žodžiai, muzika – viskas lyg iš Gausybės rago ėmė lietis. Taip gimė „Varom į Ignaliną“ – daina, kuri tampa Ignalinos šventės vizitine kortele ir jau greitai bus pristatyta plačiai bendruomenei.

Lūkesčiai Ignalinai – iš kartos į kartą

Paklausta, ko norėtų iš Ignalinos senjorų ir jaunimo, Donata šypsosi. „Iš senjorų tikiuosi dalinimosi – jų išminties, prisiminimų, gyvenimiškų pamokų ir prašymo leisti jaunimui kurti ir labiau juo pasitikėti. Vis tik senjorai yra mūsų bendruomenės pamatas, išminties lobynas“, – sako moteris.

O jaunimui ji linki drąsos: „Nebijoti svajoti, kurti, klysti, vėl bandyti. Norėčiau, kad jauni žmonės Ignalinoje jaustųsi laukiami, svarbūs ir drąsūs kurti čia savo pasaulį.“

Žmonės, kurie moka gyventi ir mylėti

Kai žvelgi į Donatą – moterį, mamą, kūrėją – supranti, kad tikroji stiprybė slypi gebėjime kasdien mylėti, kurti ir dalintis. Tai ne tik istorija apie vieną moterį, mamą, gyvenančią mažame mieste. Tai ir priminimas kiekvienam iš mūsų: šviesą galima nešti tyliai, švelniai, bet labai ryškiai, pasitikinčiai. O Ignalina, Donatos akimis, tampa ne tik vieta žemėlapyje, bet širdies tašku, kuriame gimsta prisiminimai, dainos, šokiai, projektai, ryšiai ir įsižiebia viltis. Tad jei kada jausiesi pasimetęs – čiupk kuprinę, užsimesk šypseną ir… varom į Ignaliną. Čia tavęs laukia ne tik kraštovaizdžiai, bet ir žmonės, kurie moka gyventi ir mylėti.