Ministras JAE aplankė didžiausią pasaulyje vertikalios žemdirbystės fermą

Vertikalioji žemdirbystė JAE. Facebook nuotr. Vertikalioji žemdirbystė JAE. Facebook nuotr.

Per dieną išauginamos 3 tonos salotų, o vertikalios žemdirbystės plotas sudaro net 2,5 hektaro. Tokią fermą šiomis dienomis aplankė jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) viešėjęs žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.

„Vizito JAE metu aplankėme ir didžiausią pasaulyje vertikalios žemdirbystės šiltnamį. Šiltnamyje per dieną užauga apie 3 tonas salotų. Šiltnamio plotas 2,8 ha ir 7 eilės į viršų“, – taip savo įrašą „Facebook“ tinkle pradeda I. Hofmanas.

Salotos auginamos taikant hidroponiką – tai augalų auginimas vandenyje, praturtintame mineralinėmis medžiagomis, nenaudojant dirvožemio. Augalai maitinami vandens tirpalu su labai tiksliais kiekiais ištirpintų mikro ir makro elementų arba dar kitaip tariant, ištirpintomis trąšomis.

„Lygiai tokie pat elementai yra ir natūraliai dirvožemyje. Visuomenėje egzistuoja stereotipas, jog trąšos yra kažkas negero, tačiau tai yra maisto medžiagos, kuriomis maitinasi augalai“, – komentuoja i. Hofmanas.

Pasak jo, augalui nėra skirtumo, kokiu elementu jis maitinasi – natūraliai susidariusiu ar dirbtinai susintetintu, nes tai lygiai tokie patys cheminiai elementai.

„Dar įdomiau tai, jei azoto trąšos yra pagaminamos iš ore esančio azoto, taikant atitinkamą gamybos ciklą. Pavyzdžiui, kalio trąša yra negaminama, o iškasama, nors tai yra natūraliai susidarę kalio  klodai žemėje, – tęsia I. Hofmanas. – Apibendrinant, trąšos – tai augalų maisto medžiagos. Žmonėms įvairios baimės, stereotipai kyla iš nežinojimo. Skeptikams rekomenduočiau paanalizuoti savo kraujo tyrimo ataskaitą ir pamatysite, iš kokių cheminių elementų sudarytas jūsų kraujas. Tai tie patys cheminiai elementai“.

Video