„Darbuojamės taip, kad net dūmai rūksta“, – smagiai tarė „Aukštikalnių sodų“ direktorius Arvydas Paškevičius, kuomet praėjusios savaitės viduryje telefonu pasiteiravome, kaip klojasi didysis darbymetis – obuolių skynimas. Tam, kad įsitikintume, kaip iš tikro tie „dūmai rūksta“, praėjusio penktadienio popietę nuvykome į „Aukštikalnių sodus“. Pirmiausia užsukome į direktoriaus A. Paškevičiaus kabinetą.

Sodininkystės bendrovės vadovas sakė, kad, palyginus su praėjusiais metais, obuolių derlius turėtų būti maždaug tris kartus didesnis. Tačiau nuo pačių derlingiausių 2017 ir 2022 metų atsiliekama maždaug 20 proc. Jei pernai buvo priskinta apie 1 tūkst. 100 tonų obuolių, tai šiemet prognozuojamas 3,5 tūkst. tonų derlius. Tad nuotaikos išties geros.

Bendrovė yra deklaravusi 184 ha sodų

„Vakar baigėme skinti „Auksio“ veislės obuolius. Ant paskutiniųjų jau matyti geltonos saulės apdeginimo žymės. Tokios būklės obuoliai sandėliuoti nebetinka“, – kalbėjo A. Paškevičius. Saugyklose laikyti netinkamus obuolius stengiamasi kuo greičiau parduoti. Tačiau toks procesas gana problematiškas, nes visose trijose Baltijos šalyse likusios tik dvi didelės sulčių spaudyklos. Abi Lietuvoje – „Anykščių vynas“ ir „Vaiskona“ Vilkaviškyje. Kadangi abi įmonės jau užverstos obuoliais, ieškoma alternatyvų. Arčiausiai ieškoma Lenkijoje, šalyje, diktuojančioje Europoje obuolių supirkimo ir pardavimo kainas. Direktorius minėjo, kad šios savaitės pradžioje šiemet pirmas vilkikas su sultims tinkamais obuoliais pajudės į Lenkiją. Kalbėdamas apie kaimyninės šalies obuolių derlių, A. Paškevičius sakė, kad nuotaikos lenkų sodininkystės ūkiuose netrykšta dideliu optimizmu. Nemažai žalos kaimynų ūkiams padarė pavasarinės šalnos.

Pokalbio metu „Aukštikalnių sodų“ vadovas priminė dabartinę sodininkystės ūkių situaciją Lietuvoje. Iš Nepriklausomybės atkūrimo pradžioje buvusio 41-o specializuoto sodininkystės ūkio, dabar liko tiek, kad jiems suskaičiuoti užtektų vienos rankos pirštų. Iš jų net du mūsų rajone – „Aukštikalnių sodai“ ir „Naradava“. Lenkijoje sodininkystės ūkių ateitis taip pat nėra rožėmis klota. Anot pašnekovo, vis labiau lenda į paviršių ūkių perimamumo problemos – traukiantis senajai sodininkų kartai, jos vietos užimti jaunimas neskuba.

„Negaudant varnų“ galima gerai užsidirbti

Šiemet masinis obuolių skynimas „Aukštikalnių soduose“ prasidėjo rugpjūčio 26 d. Jei bus palankios oro sąlygos, didįjį darbymetį planuojama baigti iki spalio 20 d. Brigadininkė Reda Tuomienė rūpinasi obuolių skynimo kokybe ir jų apskaita.

Direktorius A. Paškevičius minėjo, kad darbo dienomis skinti obuolių vidutiniškai susirenka apie 160 žmonių. Absoliuti dauguma – mūsų rajono gyventojai. Šiek tiek obuolių skynėjų į „Aukštikalnių sodus“ atvyksta iš kaimyninių Pakruojo ir Panevėžio rajonų. Atvykusieji gauna žemės ūkio paslaugų kvitus. Darbas prasideda 8 valandą. Neįprastai tokiam laikui karštomis dienomis skynimas baigdavosi popiet apie trečią, pusę keturių.

Direktorius patikino, kad skynėjų darbo sąlygos atitinka aukščiausius europinius standartus. Pastatyti biotualetai, yra vaistinėlės, servetėlės, šiukšlių maišai, darbininkams atvežama vandens.

Obuolių skynėjas skynėjui nelygus. „Aukštikalnių sodų“ vadovas minėjo iš Vabalninko atvykstančią merginą, kuri beveik kiekvieną dieną sugeba užsidirbti ne mažiau kaip šimtą eurų. Žinoma, tokiu sparčiu tempu ne kiekvienas įstengia skinti obuolius. Tačiau „negaudant varnų“ per dieną galima praturtėti pusšimčiu ir daugiau eurų. Tarp papildomai užsidirbančiųjų yra nemažai gaisrininkų ir Pasvalio sūrinės darbuotojų. Todėl, kad slenkantis darbo grafikas sudaro tam puikias sąlygas. Nors darbas nėra lengvas, tačiau skynėjų gretose daugiau matyti dailiosios lyties atstovių.

Be minėto „Auksio“, šiemet gerai derėjo „Bogatyriaus“, „Lobo“, „Ligol“ ir kitų žinomų veislių obuoliai. Juos pirkėjas ras „Lidl“, „Rimi“ ir „Maxima“ prekybos centruose. Bendrovė taip pat dalyvauja programoje „Vaisiai mokykloms“. Pas obuolių skynėjus mus nuvežė vadybininkas Audrius Masiukas. „Tokios spalvos ir tiek daug „Bogatyriaus“ veislės obuolių per savo praktiką dar nesu matęs“, – važiuojant pro obuoliais aplipusias obelis sakė A. Masiukas. Vadybininkas kartojo tai, ką buvo sakęs direktorius – tropiniu karščiu alsuojanti rugsėjo pradžia „sveikatos“ obuoliams tikrai neprideda.

Pasakodami apie patį obuolių skynimo procesą, vadybininkas A. Masiukas ir brigadininkė Reda Tuomienė paaiškino, kad derlius skinamas tik žmogaus aukštyje. Likę obuoliai nupurtomi ir vežami į sulčių spaudyklas. Darbų saugos reikalavimai draudžia skynėjams laipioti kopėčiomis. Brigadininkė R. Tuomienė minėjo, kad skynėjai nepaliekami be dėmesio. Didžiausias dėmesys skiriamas obuolių skynimo kokybei – kad vaisiai nebūtų plėšiami su lapais, daužomi ir mėtomi. Kiekvienas brigadininkas prižiūri apie 50–60 skynėjų. R. Tuomienė atvirai kalbėjo, kad ne vieną darbininką tenka pamokyti, kaip taisyklingai reikia skinti obuolius. Tad darbo į valias, juolab kad reikia rūpintis ir darbo rezultatų apskaita. „Niekas su bizūnu nestovi, kada nori, tada ir baigia darbą“, – šyptelėjo brigadininkė R. Tuomienė.

Pakalbinome prie obels besidarbuojančius pasvaliečius Gražvydą Valuntą ir jo draugę Brigitą Mikšytę. Gražvydas sakė, kad neseniai grįžo atostogų iš užsienio, tad susigundė gera proga papildomai užsidirbti. „Pripratęs dirbti, tad nėra sunku. Per dieną priskiname po penkis šešis konteinerius“, – šypsodamasis tikino pašnekovas. Skirtingo dydžio konteineriuose telpa 280–320 kilogramų obuolių. Abu pasvaliečiai „Aukštikalnių soduose“ dirba nuo obuolių skynimo pradžios – rugpjūčio 26-osios.