Gilesnis žvilgsnis į dirvožemį – 6 atsakymai į svarbiausius klausimus

Dirvožemis – tai ne tik terpė augalams augti, bet ir gyvas, sudėtingas organizmas, kurio būklė tiesiogiai lemia žemės ūkio tvarumą, derlių bei gamybos efektyvumą. Norint pasiekti ilgalaikį dirvožemio derlingumą, būtina ne tik stebėti pagrindinius agrocheminius rodiklius, bet ir įvertinti dirvožemio biologines bei fizines savybes. Gilesnis dirvožemio supratimas apie derlumo potencialą, ilguoju laikotarpiu pagerins ūkio tvarumą ir produktyvumą.

Kodėl svarbu pažinti savo dirvožemį?

Atsakykite SAU į šiuos klausimus:

Ar norite naudoti trąšas tik tiek, kiek reikia? Siekiate išlaikyti derlių, bet mažinti sąnaudas? Norite, kad jūsų dirvožemis būtų atsparus sausroms, liūtims ir suslėgimui?

Jei nors į vieną atsakėte „Taip“, tuomet metas pradėti nuo pagrindų – dirvožemio sveikatingumo įvertinimo.

Kas ir koks yra LŽŪKT Dirvožemio sveikatingumo paketas?

Tai kokybinis dirvožemio tyrimų kompleksas, apimantis svarbiausius fizikinius, cheminius ir biologinius dirvožemio rodiklius bei jų tarpusavio ryšį, kurį įvertinus, galima numatyti dirvožemio derlumo ir tuo pačiu augalų derlingumo gerinimo strategiją.

Fizikinės dirvožemio savybės leis įvertinti dirvožemio struktūros būklę – ar  tinkamai dirvožemyje cirkuliuoja oras ir drėgmė, kas labai svarbu augalų šaknims, ar dirvožemis atsparus užmirkimui, erozijai. Fizikinės dirvožemio savybės vertinamos nustačius dirvožemio tankį, struktūrą ir granuliometrinės sudėtį. 

Dirvožemio organinės medžiaga, jos kiekis ir kokybė bei mikrobiologinis aktyvumas

Dirvožemis, kuriame užtikrinamas pakankamas kiekis anglies bei  organinių medžiagų (Corg., OM) geriau išlaikys šilumą ir drėgmę, pasižymės patvaresne dirvožemio struktūra, bus atsparesnis suslėgimui,  jame bus daugiau augalams reikalingų mitybos medžiagų bei palankesnė terpė mikroorganizmams.

Optimalus anglies ir azoto (C/N) santykis, mikrobiologinis dirvožemio aktyvumas suteiks informacijos apie dirvožemio mineralizacijos lygį, kuris svarbus tiek augalų mitybos medžiagų pasisavinimui, tiek mitybos medžiagų išsiplovimui, tiek organinių medžiagų kaupimo strategijai numatyti. Pagal tyrimų rezultatus rekomenduojami organinių medžiagų kiekiai, reikalingi dirvožemiui. 

Dirvožemio mitybos elementų kiekiai ir jų prieinamumas augalams

Suminių mitybos elementų (NPK) kiekiai, taip pat augalams prieinamoje formoje (P2O5, K2O, Ca2+, Mg2+) esančios mitybos medžiagosleis pasirengti tręšimo planavimo strategiją. Mineralinio azoto kiekių, esančio dirvožemyje bei azoto, galinčio atsipalaiduoti iš dirvožemio organinės medžiagos per metus,žinojimas svarbus pavasarį, kad būtų galima tiksliau planuoti žieminių rapsų, žieminių kviečių ar kitų augalų tręšimą azoto trąšomis.

Katijonų mainų geba ir dirvožemio pH leis sužinoti apie dirvožemio sugebėjimą iš jame   esančio   mitybos   medžiagų   „banko“   papildyti   dirvožemio   tirpalą   augalams prieinamomis mitybos medžiagomis. Šie rodikliai tiesiogiai atspindi mitybos medžiagų prieinamumą augalams ir užtikrina tinkamas sąlygas augalams augti ir gauti jiems reikalingas mitybines medžiagas.

Ką šie rodikliai padeda suprasti?

• Kokia dirvožemio struktūra, granuliometrinė sudėtis ir tankis. Ar jūsų dirvožemis kvėpuoja, ar užmirksta?
• Kokia yra organinės medžiagos kokybė, mikrobiologinis aktyvumas, anglies ir azoto santykis
• Kiek azoto kg/ha iš humuso bus atpalaiduota kasmet
• Kiek organinės medžiagos reikės įnešti kasmet, tam kad išlaikyti dirvožemio gerą struktūrą, mikroorganizmų veiklą ir organinių medžiagų kiekį
• Ar dirvožemyje aktyvūs mikroorganizmai  palaikantys dirvožemio derlingumą?
• Kiek azoto, fosforo, kalio jūsų dirvožemis gali duoti be papildomų investicijų?
• Ar reikia kalcio, koks kalcio ir magnio santykis?
• Kokia katijonų mainų geba leis sužinoti ar dirvožemyje esančios maisto medžiagų atsargos lengvai prieinamos augalams;
• Ar reikia kalkinimo, o gal pakanka koreguoti tręšimo planą?
• Veiksmų planas 4 metams į priekį

Kodėl verta tirti?

Tyrimai padeda suprasti ne tik esamą dirvožemio būklę, bet ir priimti sprendimus, kurie pagerina trąšų panaudojimo efektyvumą, mažina maisto medžiagų išplovimo riziką, palaiko aktyvų mikroorganizmų aktyvumą dirvožemyje, stiprina dirvožemio atsparumą klimato kaitai ir ilgainiui padidina žemės ūkio produktyvumą ir leidžia susidaryti veiksmų planą ketveriems metams į priekį.

Ką gauna ūkininkas?

• mitybos medžiagų poreikio rekomendacijas;
• galimybę pagal tyrimo rezultatus parengti tikslųjį tręšimo planą organinėmis ir mineralinėmis trąšomis;
• kalkinimo reikalingumo bei kalcio ir magnio (Ca:Mg) santykio įvertinimą;
• rekomendacijas kiek ir kokių organinių trąšų būtina įterpti, norint išlaikyti mikroorganizmų aktyvumą bei organinių medžiagų kiekį dirvožemyje;
• galimybę atlikti mineralinio azoto tyrimus savo laukuose ir efektyvinti augalų tręšimą azoto trąšomis;
• žinias, kurios padeda priimti agronomiškai ir ekonomiškai pagrįstus sprendimus;
• ilgalaikę investiciją į derlingą ir sveiką dirvožemį.