Produktyvus pienininkystės ūkis – toks, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas vienam svarbiausių komponentų – pašarų kokybei. Pastebima, kad vis didesnę pašarų dalį sudaro kukurūzai: priklausomai nuo konkretaus ūkio galimybių ir strategijos, kukurūzų silosas šėrimo racione gali siekti ir 60 proc. Būtent todėl ūkininkai siekia atrasti mūsų regionui tinkamiausias šių grūdų veisles, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Visiems žinoma, kad pavasaris Lietuvoje dažniausia įsibėgėja lėtai: vyrauja vėsūs orai, kuriuos papildo ir vėlyvosios šalnos. Veislių pasiūla iš selekcininkų pusės yra didelė, tačiau tikrai ne visos veislės parodo geriausius derlingumo, energijos ar virškinamumo rezultatus mūsų regione. Būtent todėl žemės ūkio bendrovės ne vienerius metus atlieka tikslinius ir gamybinius bandymus, siekiant atrinkti perspektyviausias veisles, kurių siloso ar grūdų derlius bei keliami kokybės reikalavimai atitinka klientų poreikius“, – sako AB „Linas Agro“ tiesiogiai pavaldžios „Dotnuva Seeds“ vykdomasis direktorius Sigitas Augas.

Sąlygos auginti kukurūzus Lietuvoje – gerėja

Kaip pasakoja bendrovės atstovas, šiemet išbandytose ankstyvosiose kukurūzų veislėse, kurių FAO – rodiklis, apibrėžiantis veislių ankstyvumą, – yra nuo 170 iki 190, buvo sukaupta nuo 10 iki 17 proc. daugiau sausųjų medžiagų. Tuo metu vėlyvesniųjų veislių, kurių FAO – nuo 200 iki 250, sausųjų medžiagų padidėjimas siekia 5–10 proc.

„Įvertinę bandymų rezultatus matome tendenciją, kad Lietuvoje galima auginti ne tik ankstyvojo, bet ir vėlyvesnio tipo kukurūzų veisles, kurios turi didesnį derliaus potencialą. Be to, jos – lankstesnės derliaus nuėmimo atžvilgiu, nes išlaiko aukštesnius organinės medžiagos ir ląstelienos virškinamumo rodiklius“, – paaiškina S. Augas.

Pataria rinktis vėlyvesnes veisles

Ieškantiems aukštos kokybės, didelę energetinę vertę turinčio siloso bei pašaro, rekomenduojama rinktis vidutinės brandos veisles, kurių FAO svyruoja tarp 210–220. Nurodoma, kad tokio rodiklio pasėliai pasižymi didesne biomase, aukštu organinės medžiagos virškinamumu ir dideliu NEL (neto energija laktacijai) kiekiu kilograme kukurūzų siloso sausųjų medžiagų.

„Aukštą virškinamumą ir didelę energetinę vertę turinčios veislės labiausiai tinka ūkiams, kurių šėrimo racione kukurūzų silosas sudaro ne daugiau 40 proc. Iš geresnį virškinamumą turinčio pašaro įsisavinimas didesnis kiekis energijos, dėl ko gaunamas didesnis, iki 0,4 litro pieno primilžis iš 1 kilogramo sausųjų medžiagų kukurūzų siloso“, – sako „Dotnuva Seeds“ produkto ekspertas Robertas Visockis.

Anot jo, vertinti reikėtų ir tai, kad jei tam pačiam pieno kiekiui pasiekti reikalingas mažesnis kiekis pašaro, taupoma gyvulių apykaitinė energija, taip pat mažinamos išlaidos pašarų priedams ir mineralams.

„Ūkininkams ne visada pavyksta užsiauginti pakankamai žolinių pašarų, ir to priežasčių gali būti įvairių: per drėgna, per sausa, per šalta ir pan. Todėl kartais šėrimo racionuose kukurūzai gali užimti ir daugiau nei pusę visų pašarų. Tokiu atveju, patartina auginti vėlyvesnės brandos, didelės biomasės kukurūzų veisles, pavyzdžiui, „Ligato“ (FAO 220) ir „Dzhekpot“ (FAO 210). Pernai atlikti bandymai parodė, kad šių veislių derlius atitinkamai siekė 51,8 tonos ir 50,6 tonos iš 1 hektaro ploto“, – paaiškina R. Visockis.

Įmanoma sumažinti klimato sąlygų įtaką

Kiekvienas ūkininkas gali patvirtinti, kad skirtingos kukurūzų ir kitų pasėlių veislės tais pačiais auginimo metais gali parodyti labai skirtingus derliaus ir kokybės rezultatus. Norint to išvengti, žemės ūkio ekspertai pataria rinktis specializuotas sėklas.

„Siekiant sumažinti klimatinių sąlygų ir dirvožemio įtaką derlingumui šių metų pavasarį buvo pristatyta visiška naujiena – „Maximaize 230“ (FAO 220) kukurūzų sėklos. Po šiuo pavadinimu slypi tikslingai bandymų keliu atrinktos trys kukurūzų veislės, esančios viename sėjos vienete. Dėl lankstesnio derliaus nuėmimo laiko ir stabilesnio derlingumo dėl geresnio kiekvienos veislės prisitaikymo augti skirtingomis sąlygomis užtikrinama geresnė pašaro kokybė: remiantis šiemet atliktais bandymais, gautas 8,6 proc. didesnis šio veislių mišinio žaliosios masės derlius“, – komentuoja S. Augas.

Tuo metu renkantis grūdainio gamybai tinkamas veisles, patariama rinktis ankstyvesnio augalų subrendimo, tačiau didesnę ir ilgiau drėgmę grūduose išlaikančias veisles. Neišsirenkantiems tinkamiausių pasėlių, žemės ūkio ekspertas pataria įvertinti bandymuose išmėgintas veisles.

„Kukurūzų veislių bandymai yra svarbus žingsnis siekiant tikslesnio, efektyvesnio ūkininkavimo ir produktyvumo didinimo gyvulininkystės ūkiuose. Tokie bandymai leidžia ūkininkams priimti bandymų rezultatais pagrįstus sprendimus renkantis kukurūzų veisles ir optimizuoti ūkio veiklą užsiauginant aukštesnės kokybės bei didesnę energetinę vertę turinčius pašarus“, – sako „Dotnuva Seeds“ vykdomasis direktorius S. Augas.