Mėsinių galvijų augintojų darbas nebaugina – mato savo verslo perspektyvas

Asociatyvi nuotr. Canva nuotr. Asociatyvi nuotr. Canva nuotr.

Mėsinių galvijų auginimas – viena perspektyviausių gyvulininkystės rūšių, tačiau sėkmė priklauso ir nuo to, kokios pagalbos augintojai sulauks iš valstybės. Apie šio verslo perspektyvas Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) nariai Žemės ūkio ministerijoje diskutavo su žemės ūkio viceministru Vytautu Abukausku.

Šalies ūkiuose auginami įvairių veislių mėsiniai galvijai. Apie trečdalį visų galvijų laiko LMGAGA nariai. Daugelis jų – jauni, entuziastingi žmonės, norintys permainų, siekiantys išbandyti naujoves.

Neseniai galvijų augintojams buvo pristatyta ministerijos užsakyta studija apie Lietuvos ūkinių gyvulių veislininkystės vystymosi kryptis ir skatinimo priemones iki 2050 metų. Ji parengta siekiant padėti veisimo organizacijoms bei veislininkystės srityje veikiančioms mokslo, valstybės ir kitoms institucijoms išgryninti ir užsibrėžti ilgalaikes veislininkystės vystymosi kryptis bei nustatyti skatinimo priemones.

„Mes esame suinteresuoti, kad grynaveislių gyvūnų auginimas būtų skatinamas, o veislininkystė taptų strateginiu valstybės tikslu. Jos pagrindas turėtų būti stabilumas ir kokybė. Svarbiausia – užsibrėžtų siekių tęstinumas“, – kalbėjo naujasis LMGAGA prezidentas, Limuzinų galvijų klubo pirmininkas Nerijus Gricius. 

Galvijų augintojai pasidalijo estų patirtimi, kurie veislininkystės srityje yra stipriai pažengę, organizuoja parodas, aukcionus, padedančius ūkininkams gauti pridėtinę vertę.

LMGAGA narys, Mėsinių simentalų klubo pirmininkas Povilas Kaušpėdas atkreipė viceministro dėmesį į tai, kad lietuviški gyvulių kilmės pažymėjimai labai skiriasi nuo kitų šalių. Kuo daugiau išsamių duomenų yra tokiame dokumente, tuo grynaveislio gyvulio kaina yra didesnė. Pasak augintojų, į kilmės pažymėjimus įtraukus daugiau papildomų rodiklių, būtų  naudos ir valstybei, ir ūkininkui. 

Susitikime aptarti ir griežtesnės gyvulių kontrolės, kilmės atsekamumo, administracinės naštos mažinimo, asociacijų finansavimo, aplinkosaugos, ūkininkų organizacijų bendradarbiavimo klausimai. 

„Veislininkystėje būtina ilgalaikė strategija ir šiandien reikalingas proveržis siekiant aukštesnių tikslų – tai duotų didesnę pridėtinę vertę tiek ūkininkams, tiek veisimo asociacijoms. Veislininkystės srityje metai bus darbingi – kviesime visas asociacijas dirbti kartu ir diskutuoti ruošiant ilgalaikę veislininkystės strategiją“, – apibendrino  viceministras V. Abukauskas.

Video