Lietuvos bankui (LB) šiek tiek padidinus kitų metų infliacijos prognozę Lietuvoje, banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad keičiasi infliacijos struktūra – šiemet didžiausios įtakos jai turėjo energijos kainos, o kitąmet labiausiai veiks maisto produktų kainos. 

LB prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Lietuvoje kitąmet sieks 9,5 proc., kai rugsėjį prognozuotas 8,4 proc. augimas. Šiemet bendroji infliacija turėtų siekti 18,9 procento.

„Prognozių peržiūrą aukštyn šiemet daugiausiai lėmė didesni faktiniai duomenys, kitiems metams numatome, kad šiek tiek keisis pati infliacijos veiksnių struktūra“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė G. Šimkus. 

„Šiais metais didžiausios įtakos turi energijos kainos, matome, kad tai keičiasi ir kainų augimui kitiems metams didžiausią įtaką pradeda daryti maisto kainos ir sparti paslaugų infliacija“, – pridūrė jis. 

G. Šimkus pastebi, kad lapkritį energijos kainos buvo beveik 50 proc. didesnės nei prieš metus, tačiau rugsėjį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, jos buvo 73 proc. didesnės. 

„Energijos kainų augimo sulėtėjimą lėmė apskritai šiek tiek atslūgusi įtampa energijos didmeninėje rinkoje, sustiprėjęs euro kursas dolerio atžvilgiu, optimizuojama šilumos energijai gaminti naudojama kuro struktūra, panaudojant alternatyvias rūšis, kas leido šiek tiek atpiginti energijos kainas“, – sakė G. Šimkus.

Anot G. Šimkaus, metinis maisto kainų augimas lapkritį siekė 35 proc. ir buvo pagrindinis infliaciją lemiantis veiksnys. Labiausiai per metus brango pienas ir jo produktai – per metus kainos augo virš 50 proc. aliejaus ir riebalų – virš 40 proc., duonos ir grūdinių produktų – beveik 40 procentų. 

„Aliejaus ir riebalų atveju pagrindine priežastimi buvo Rusijos invazija į Ukrainą, nes jos svarbios šitų produktų tiekėjos, itin išaugo žaliavinių riebalų ir aliejų kainos. Duonos ir grūdinių produktų, pieno ir jo produktų atveju – labiausiai įtakos turėjo didėjančios žaliavų supirkimo kainos“, – sakė G. Šimkus.

„Be abejo, tai nėra fenomenas Lietuvoje, auga pieno ir grūdų kainos visoje Europoje, bet Lietuvoje tas augimas buvo spartesnis. Europoje vidutiniškai žalio pieno supirkimo kainos augo 30 proc., Lietuvoje – apie 60 procentų.  Lietuvoje grūdų supirkimo kainos pokyčiai taip pat buvo didesni nei Europos Sąjungoje“, – pastebi jis. 

LB vadovo teigimu, daugiau nei 50 proc. maisto produktų gamintojų išlaidų sudaro žaliavos, o likusią dalį – perkamos paslaugos gamybos procesams, darbo užmokestis.

„Atsižvelgiant į maisto produktų gamintojų išlaidų struktūrą, vertinome, kiek turėtų išaugti kainos, jei įtrauktume savikainos pokyčius, apie kuriuos žinome. (...) Statistika atskleidžia, kad maisto gamintojų kainos auga panašiai, gal šiek tiek mažiau, nei paskaičiuotas gamybos išlaidų nulemtas spaudimas. Bent jau pirminiai vertinimai, labai apibendrinti, grubūs, rodo, kad perteklinio kainų padidinimo nėra“, – sakė G. Šimkus. 

Anot jo, vartotojams maisto prekių kainos auga mažiau nei prekybininkams maisto gamintojų kainos – prekybininkams perparduodamų prekių savikaina sudaro didžiąją dalį visų išlaidų.

LB vadovo vertinimu, infliacijos tempai jau yra pasiekę piką ir pradeda lėtėti, o „vienaženklę teritoriją“ metinė infliacija turėtų pasiekti kitų metų vasarą.

„Jei neįvyks netikėtų sukrėtimų žaliavų rinkose, pikas liks praeityje ir metinė infliacija turėtų mažėti“, – sakė G. Šimkus.