Vyriausybė trečiadienį pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtam vadinamajam pieno įstatymo projektui, kuris numato pieno supirkimo kainų reguliavimą bei kainodaros viešinimą. Tam dar turės pritarti Seimas.

Ministerija nurodo, kad būtina tobulinti šią kainodarą, apriboti nesąžiningą prekybą bei stiprinti žalio pieno pardavėjų derybines galias ir jų jungimąsi į kooperatyvus. 

„Sustiprinus pieno pardavėjų galias rinkoje jie įgaus daugiau pasitikėjimo rinka, o pieno pirkėjams bus numatyta atsakomybė dėl nesąžiningų veiksmų“, – teigia ŽŪM.

Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektas siūlo, kad pieno kaina turi būti nustatoma sutartyje, perdirbėjai įpareigojami nustatyti aiškią priedų ir priemokų sistemą.

Siūloma, kad derybos tarp pieno pirkėjo ir pardavėjo dėl sutarties sąlygų priklausytų nuo atstovavimo pieno gamintojams – jie būtų skatinami burtis ir kartu derėtis su perdirbėjais.

Anot ministerijos, tokiu būdu būtų sujungiama pieno gamintojų derybinė galia, jie būtų daugiau įtraukti į rinkos stebėjimą ir gautų daugiau informacijos apie pokyčius tiek pieno produktų, tiek žaliavų rinkose.

Perdirbėjui būtų draudžiama vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas, mažinti pieno kainą dažniau nei kas du iš eilės einančius pieno tiekimo laikotarpius. Taip pat būtų draudžiama mokėti priemokas ir priedus, kurių bendra suma būtų didesnė nei 20 proc. pieno kainos.

Perkant pieną iš žemės ūkio kooperatyvo ar gamintojo organizacijos, būtų draudžiama mokėti mažesnę negu mokama vidutinė pieno kaina, kai jis perkamas tiesiogiai iš pardavėjo. Be kita ko, būtų draudžiama pirkti pieną iš ūkio, kurio pieno sudėtis ir kokybė nėra įvertinta laboratorijoje.

Už pažeidimus perdirbėjams bauda siektų iki 1 proc. nuo supirkto pieno vertės per ankstesnius metus, bet ne mažiau kaip 200 eurų. Jei pažeidimai nebūtų nutraukti, būtų skiriama 200 eurų bauda už kiekvieną dieną. 

ŽŪM teigimu, šiuo metu pieno gamintojai yra silpnoji visos pieno grandinės dalis – yra gana smulkūs ir nekooperuoti, todėl atskiras pieno pardavėjas neturi didelės derybinės galios, o perdirbimo sektoriuje susiformavusi oligopolinė struktūra – pagrindinės penkios pieno perdirbimo įmonių grupės perdirba apie 90 proc. viso pieno Lietuvoje.