Per ateinančius kelis metus Europos Sąjungos (ES) finansų rinkoje įvyks daugybė pokyčių: keisis pinigų plovimo prevencijos (AML) taisyklės, kurios apims kriptovaliutas ir kitą turtą. Visoje ES įsigalios 10 tūkst. eur limitas atsiskaitymams grynaisiais ir bus sukurta nauja įstaiga „AML Authority“, atsakinga už rizikingų subjektų priežiūrą.  

Šios ir kitos temos aptartos Rygoje vykusioje Baltijos šalių aukščiausios pakopos finansų ir šios srities reguliavimo profesionalų konferencijoje „FinReg“, kurią kasmet organizuoja advokatų kontora COBALT. 

„Džiaugiuosi, kad „FinReg“, kaip ir kasmet, šiemet vėl subūrė privataus finansų sektoriaus ir jas prižiūrinčių institucijų atstovus. Malonu girdėti, kad dėl rinkos brandos bei geopolitinės situacijos pokyčių šįmet renginio metu buvo nuolat akcentuojama, kad viešasis sektorius turi padėti privačiam ir būti partneriu įgyvendinant visus reguliavimo pokyčius. Tikiuosi, kad ateityje „FinReg“ ir toliau išliks finansų rinkos dalyvius vienijančiu renginiu”, – sakė Akvilė Bosaitė, advokatų kontoros COBALT partnerė, bankininkystės ir finansų praktikos grupės vadovė.

Anot ekspertų, pagrindinės rizikos ir didžiausi iššūkiai finansų rinkoje šiandien yra būtent AML, karo realybės padiktuota geopolitinė situacija, sankcijos Rusijai ir dėl to besikeičianti kapitalo priežiūra. Taip pat aplinkosaugos, socialinis ir įmonių valdymas (angl. Environmental, social, and corporate governance, ESG), FinTech reguliavimas ir Baltijos šalyse jau kiek primiršti, bet pasaulyje vis dar egzistuojantys COVID-19 apribojimai.

„ESG ir kiti iššūkiai nebus pasivaikščiojimas parke. Tai kainuos, transformacija bus sunki, bet to labai reikia. Todėl skatinu pažvelgti i visus iššūkius per galimybių prizmę“, – sako Santa Purgaile, Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos pirmininkė.

Vargas dėl pinigų plovimo

Europos Komisijos Finansinio stabilumo ir kapitalo rinkų departamento AML skyriaus vadovo pavaduotoja Claude Bocqueraz akcentuoja, kad pinigų plovimo prevencijos srityje esminis konceptualus pokytis bus taisyklių suvienodinimas ir partnerystė su privačiu sektoriumi

C. Bocqueraz taip pat atkreipė dėmesį, kad kol kas AML atitiktis skirtingose šalyse priklauso nuo nacionalinio įgyvendinimo. Ateityje ES nori taisykles suvienodinti. Tiesa, šalims narėms ir toliau bus palikta galimybė elgtis griežčiau nei numato bendros taisyklės. 

Be to, planuojama kurti ir naują įstaigą – „AML Authority“ – kuri taps atsakinga už rizikingų subjektų priežiūrą ir tarptautines reguliavimo gaires.

Šie pokyčiai svarbūs, mat iki šiol, kaip sako bankų atstovai, AML procedūros buvo varginančios ir deklaratyvios, paremtos labiau varnelių dėliojimu atitikties dokumentuose, o ne realiomis pastangomis stabdyti pinigų plovimą.

Visgi, Europos bankininkystės federacijos vyresnysis patarėjas politikos klausimais Roger Kaiser neslepia skepsio ir dėl naujų ruošiamų taisyklių. Jis priminė apie AML skandalus Latvijoje ir kitose Baltijos šalyse, kurie apnuogino Europos reguliavimo neefektyvumą ir įmetė vieną-kitą akmenį į naujų ES taisyklių daržą.

Anot jo, ir naujas reguliavimas yra per daug smulkmeniškas, per daug koncentruojamasi į ribojimus. Jis įsitikinęs, kad reikia pereiti nuo „pažymėk varnelę dokumente“ prie duomenimis grįsto požiūrio. Čia gali padėti technologijos, tokios kaip mašininis mokymas ir dirbtinis intelektas. 

„Dovana“ kripto turto gerbėjams 

Dar viena svarbi naujovė laukia kriptovaliutų entuziastų. Jos ir kitas kriptografinis turtas  pateks po AML reguliavimu. Vadinasi, su tuo susijusių paslaugų tiekėjai turės pažinti savo klientus, kaupti bei saugoti duomenis apie juos ir pateikti dokumentus reguliuotojams, jei to prireiktų.

Visi šie pokyčiai planuojami įgyvendinti 2024-2026 m.

Konferencijoje nemažai dėmesio skirta ir karo Ukrainoje bei sankcijų Rusijai temoms. Bene pagrindinis diskusijų objektas buvo galutinių naudos gavėjų sąrašai ir klausimai, kaip elgtis su tokiomis įmonėmis, kaip „Lifosa“, kurių darbuotojai tapo sankcijų įkaitais. 

Iš esmės visų trijų Baltijos valstybių atstovai sutarė, kad reikia labiau pasistengti identifikuojant Rusijos oligarchų turtus ir juos užšaldant. 

„Po to, kai vasarį prasidėjo karas, sudarėme beveik 8 tūkst. subjektų sąrašą. Beveik 7 tūkst. jų yra privatūs asmenys, kurie valdo daugybę įmonių visame pasaulyje. Bet tai tik ledkalnio viršūnė. Turime suremti pečius ir dirbti kartu, nes tai nėra užduotis vienai šaliai“, – sakė Matis Mäeker, Estijos finansinės žvalgybos skyriaus vadovas.

Lietuvoje šie sąrašai taip pat sudaromi. Tačiau, kaip sako Eimantas Vytuvis, Lietuvos Kovos su pinigų plovimu kompetencijos centro direktorius, pas mus tai dar yra didelis skausmas, mat trūksta daug informacijos apie akcininkų struktūrą. Be to, dar nėra galutinių naudos gavėjų sąrašų, galiojančių ES mastu. Dėl to gali būti, kad vienoje šalyje subjektui sankcijos galioja, o kitoje – ne.

Tuo metu Uldis Upenieks, Latvijos „Citadele“ banko atitikties vadovas ir valdybos narys, kalbėdamas apie sankcijas, pusiau juokais sako, kad jo komanda labiausiai mėgsta sankcijas, kurios paskelbiamos penktadieniais. Nes tada darbuotojai turi dvi dienas perskaityti dešimtis ar net šimtus puslapių dokumentų. Jei sankcijų paketas paskelbiamas, pavyzdžiui, antradienį,  tenka dirbti per naktį, nes sankcijos paprastai ir įsigalioja iš karto po paskelbimo. Nepaisant to, sankcijas jis palaiko.

„Vargu ar ateityje dar bus verslas su Rusija, leidžiasi nauja geležinė uždanga“, – konstatavo pranešėjas.