Pasinaudojus parama šviežias maistas pirkėjus pasiekia greičiau 

Ne tik Vilniuje ar Kaune, bet ir kituose miestuose vis dažniau išvysi ilgas pirkėjų eiles prie ūkininkų mobilių parduotuvių. Jau tampa įprasta kokybiškų šviežių pieno ar mėsos produktų, daržovių ir vaisių įsigyti tiesiai iš ūkininko rankų. Vis dažniau atrandamos ir jų įsteigtos elektroninės parduotuvės. Tačiau retas žino, kad daugelis įprastų ar elektroninių parduotuvių įsigytos ar sukurtos pasinaudojus ES parama, leidžiančia gerokai sutrumpinti Lietuvos ūkiuose užaugintų produktų kelią iki vartotojo. 

Valstybė skatina ūkininkų, kooperatyvų bendradarbiavimą kuriant trumpas tiekimo grandines. Nuo 2023 m. spalio 2 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. galima teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“.

Visoje Europoje renkantis produktus vadinamasis „lokalumas“ tampa svarbesnis net už kainą. Ypač jaunoji karta noriai ieško vietinių, savame krašte užaugintų produktų ir vertina, kad produkcija atkeliauja greitai, neužsibūna sandėliuose, šaldytuvuose.        

Klesti ne tik įprastos, bet ir elektroninės parduotuvės

Trumpa žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinė – tai smulkiųjų ūkinės veiklos vykdytojų bendradarbiavimas žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo srityje, derinant transportavimo, platinimo, rinkodaros, reklamos, kokybės valdymo veiklą ir siekiant, kad tiekiami produktai greitai pasiektų vartotoją. 

„Paprasčiausias trumpos grandinės pavyzdys – ūkininkų turgus arba kai žmonės patys atvyksta pas ūkininką ir nusiperka jo užaugintos produkcijos be tarpininkų. Taip maistas atkeliauja tiesiai iš ūkio iki stalo“, – pasakoja Žemės ūkio ministerijos Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja Nomeda Padvaiskaitė.

Lietuvoje pasinaudojusios šia ES teikiama parama jau yra vystomos  29 trumpos tiekimo grandinės. Nors ne visi kreipiasi paramos, savo produkciją tiesiai iš laukų ar sodybų parduoda daugelis iniciatyvių ūkininkų, užsiimančių žemės ūkio ir maisto produktų gamyba. 

„Ūkininkas dažniausiai nori dirbti  tik savo tiesioginį darbą. Kaip realizuoti produkciją, neretam tai tik papildomas galvos skausmas“, – sako N. Padvaiskaitė. 

Todėl teikiant paramą,  suteikiama galimybė per investicijas,  kurių dėka padedama parduoti užaugintas ar pagamintas gėrybes: pvz.  galimybė įsigyti mobilią parduotuvę ar įsirengti įprastą (fizinę) parduotuvę, nusipirkti reikalingos įrangos, prekybai vystyti ( svarstykles, šaldytuvai), susiremontuoti patalpas, taip pat finansuojamas atlyginimas pardavėjui. Norintys investuoti daugiau, gali kurti netgi logistikos centrus. 

Sumažinamas tarpininkų skaičius 

Parama sumažina galimų tarpininkų tarp gamintojo ir galutinio vartotojo skaičių bei produkcijos transportavimo kaštus, todėl ūkininkas gali uždirbti daugiau. Dėl jos gali kreiptis fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu ir (arba) rinkodara, savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą. Taip pat gali kreiptis privatūs juridiniai asmenys, užsiimantys analogiška veikla.

Paraiškos gali būti teikiamos tik kartu su partneriais, kurie kartu su pareiškėju yra pasirašę jungtinę veiklos sutartį dėl bendro projekto įgyvendinimo.

„Tai  priemonės išskirtinumas, kad negali kreiptis vienas pats dėl paramos, reikia kreiptis su partneriu. Šis reikalavimas vienus atgraso, o kiti – jau mato naudą,  nes pirkėjai dažniausiai nori įsigyti visą (įvairų)  produktų krepšelį, kuris  įmanomas susijungus keliems ūkininkams.  “, – akcentuoja ŽŪM atstovė. 

Kuo daugiau ūkininkų susivienija, tuo daugiau paramos galima gauti. „Bet žinote, lietuviai sunkiai sugeba dirbti vienas su kitu, jam reikia vienam arba iš viso nieko. Būna, kad taip ir draugystė pasibaigia“, – juokauja kalbinti ūkininkai.  

Patrauklios paramos sąlygos 

Pasak N. Padvaiskaitės, numatyti trys paramos teikimo modeliai, tadgalima rinktis pagal savo gamybinius pajėgumus.

„Neturint daug dirbamos žemės ir auginamos produkcijos, kuriant „mažą“ trumpą grandinę, kai  vystomas  smulkus verslas - galima pretenduoti į iki 150 000 Eur be PVM paramą. Kitas modelis – parama iki 250 000 Eur be PVM, tinkama stipresniems ūkiams, galintiems užtikrinti didesnį produkcijos tiekimo į rinką kiekį. Dėl šios paramos dažniausiai kreipiasi jau turintys įdirbį su viešojo maitinimo įstaigomis, darželiais, vaikų stovyklomis, jau turintys tiekimo sutarčių, užauginantys didesnius produkcijos kiekius. Norint kurti didelio masto  produkcijos realizavimo tinklus, kurie dirbtų kaip žemės ūkio ir maisto produktų logistikos centrai,  galima pretenduoti į iki 1,5 mln. Eur be PVM paramą (statomam logistikos centrui) arba 700 000 Eur be PVM paramą nuomos pagrindu steigiamam  logistikos centrui“, – pasakoja ŽŪM atstovė.   

Atkreipiamas dėmesys, kad paramos sąlygos patrauklios, nes jos intensyvumas didesnis, nei taikomas kitoms priemonėms, pvz. valdų modernizavimui ar gamintojų grupių įsikūrimui.  Pagal šią priemonę net 100 proc. intensyvumas taikomas projekto einamosioms bendradarbiavimo išlaidoms (pvz., administracinių patalpų nuomai, kanceliarinių prekių įsigijimui, darbo užmokesčiui projekto vadovui ar pardavėjui), 60 proc. intensyvumas – projekto verslo plano įgyvendinimo išlaidoms (technikos, įrangos, baldų, statybos, remonto išlaidoms  ir pan.). 

Ekonominis sąstingis, neapibrėžtumas dėl kuro ir energijos kainų, karas Ukrainoje verčia ūkininkus gerai apmąstyti prieš prisiimant paramos įsipareigojimus. Visgi parama trumpų  tiekimo grandinių kūrimui ir plėtrai  numatyta  pratęsti ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane.

Strateginiame plane  trumpas maisto tiekimo grandines  numatyta plėtoti pagal tuos pačius dabar veikiančius tris paramos teikimo modelius. Tam skirta 10 mln. Eur.