Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas ragina suteikti papildomą paramą ūkininkams valstybėse narėse, kuriose mokamos mažiausios tiesioginės išmokos, siekiant sustiprinti jų gebėjimą atlaikyti infliacijos spaudimą ir padidėjusias sąnaudų kainas, ypač atsižvelgiant į daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą ir ypač šalyse, kurios labiausiai nukentėjo nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą.

„Europos Sąjungos ūkininkai išgyvena ypatingai sudėtingą laikotarpį, pažėrusį jiems daug naujų iššūkių, su kuriais teks kovoti ir ateityje, – teigė europarlamentaras Juozas Olekas. – Nepateisinamas Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ne tik sutrikdė žemės ūkio gamybą Europos aruode, bet ir sukėlė energetikos krizę, kuri ūkininkams atsiliepia smarkiai padidėjusiomis trąšų, augalų apsaugos produktų, kuro ir kitų žaliavų kainomis.“

„Be naujų problemų išlieka ir senosios. Klimato kaita atneša neįprastus orus – sausras ir liūtis, naujų ir nežinomų ligų bei kenkėjų protrūkius. Norėdami užtikrinti visų mūsų tikslo –žaliojo kurso – sėkmę, privalome atsižvelgti į ūkininkų ir kaimo gyventojų poreikius“, - kalbėjo europarlamentaras.

J. Olekas siūlo pabrėžti ypač svarbų žemės ūkio ir kaimo plėtros vaidmenį, atkreipti dėmesį į karo poveikį apsirūpinimui maistu ir pabrėžti infliacijos sukeltą pavojų, ypač grėsmingą smulkiems ir jauniems ūkininkams.

Taip pat svarbu pabrėžti mokslinių tyrimų ir inovacijų žemės ūkio sektoriuje svarbą bei būtinybę, kad šių tyrimų rezultatai pasiektų ūkius. Nuomonėje prašoma labiau remti kooperatyvų sektorių, stiprinti paramos jauniesiems ūkininkams priemones, pabrėžti pajamų paramos perskirstymo mechanizmų svarbą ir ūkininkų potencialą kovoti su klimato kaita.

Viena skaudžiausių Lietuvos ūkininkų problemų – tiesioginių išmokų nelygybė. Nors įstojus į ES išmokas buvo žadėta sulyginti iki 2013 m., tai neįvyko, ir Baltijos šalių žemdirbiai iki šiol gauna mažiausias išmokas visoje ES.