Seimas atsižvelgė į Europos Komisijos pastabas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2019/633 įgyvendinimo ir panaikino direktyvos nuostatoms prieštaraujančią Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatyme įtvirtintą išimtį, kad kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) ar mažųjų bendrijų ir jų narių žemės ūkio ir (ar) maisto produktų pirkimo–pardavimo sutartims šio įstatymo nuostatos netaikomas.

Priimtais Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo pakeitimais į priedą, kuriame išvardintos produktų grupės ir produktai, yra įtraukiamas fasuotas geriamasis vanduo: „Žemės ūkio ir maisto produktai – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede nurodyti produktai ir juos perdirbus pagaminami tame priede nenurodyti maistui skirti produktai, taip pat fasuotas geriamasis vanduo, šaltinio vanduo, natūralus mineralinis vanduo ir kiti nealkoholiniai gėrimai.“

Įstatyme patikslinti draudžiami nesąžiningos prekybos praktikos veiksmai, nustatant, kad „Draudžiama ši nesąžiningos prekybos praktika, kai pirkėjas su tiekėju atsiskaito:

1) už greitai gendančius žemės ūkio ir maisto produktus – vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų;

2) už kitus žemės ūkio ir maisto produktus, nepriskirtinus šios dalies 1 punkte nurodytiems produktams, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis:

a) vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų;

b) kai atsiskaitoma dalimis, – 50 procentų sumos vėliau nei per 30 kalendorinių dienų ir likusius 50 procentų sumos vėliau nei per 60 kalendorinių dienų.

3) už kitus žemės ūkio ir maisto produktus, nepriskirtinus šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytiems produktams:

a) vėliau kaip per Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus terminus, kai pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta tarp tiekėjo ir pirkėjo, kuris yra viešasis subjektas;

b) vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų, kai pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta tarp tiekėjo ir pirkėjo, nenurodyto šio punkto a papunktyje.“

Taip pat nustatyta, kad atsiskaitymo terminai, nurodyti aukščiau aprašytoje dalyje, į kuriuos įskaitoma žemės ūkio ir maisto produktų įkainojimo trukmė, skaičiuojami nuo:

1) žemės ūkio ir maisto produktų pristatymo laikotarpio, kuris baigiasi paskutinę kalendorinio mėnesio dieną, pabaigos, kai pirkimo–pardavimo sutartyje numatytas reguliarus žemės ūkio ir maisto produktų tiekimas;

2) žemės ūkio ir maisto produktų pristatymo dienos, kai pirkimo–pardavimo sutartyje nenumatytas reguliarus tiekimas.

Nepaisant prieš tai paminėtų nuostatų, atsiskaitymo terminai, į kuriuos įskaitoma žemės ūkio ir maisto produktų įkainojimo trukmė, skaičiuojami nuo mokėtinos sumos už pristatytus žemės ūkio ir maisto produktus nustatymo dienos, jeigu yra tenkinamos visos šios sąlygos:

1) mokėtiną sumą nustatė tiekėjas savo aiškiai raštu išreikšta valia;

2) mokėtinos sumos nustatymo diena yra vėlesnė negu žemės ūkio ir maisto produktų pristatymo diena ar pristatymo laikotarpio pabaiga.

Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo pataisoms (Projektas Nr. XIVP-3735(2) pritarė 109, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė du Seimo nariai.

Įstatymas įsigalioja 2024 m. rugpjūčio 1 d.